Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Agrarinės politikos priemonių vertinimas: metodologinis aspektas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Agrarinės politikos priemonių vertinimas: metodologinis aspektas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738
Aprašymas

Santrauka. Summary. Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti agrarinės politikos ir jos sudedamųjų dalių priemonių vertinimą remiantis ankstesniais rezultatais, planais, normatyvais, laikotarpiais, ekspertų vertinimais pagal tam tikras kriterijų ir rodiklių sistemas. Agrarinės politikos priemonių vertinimo samprata ir pagrindinės nuostatos. Agrarinės politikos priemonių vertinimo sistema, lygmenys ir grupės. PHARE programos reikšmė ir vertinimas. Sapard programos reikšmė ir vertinimas. 2004-2006 metų kaimo plėtros programos ir jos priemonių vertinimas. 2007-2013 metų kaimo plėtros programos ir jos priemonių vertinimas. Tiesioginių išmokų vertinimas šalies ir ūkio subjekto lygiu. Agrarinės politikos priemonių vertinimo perspektyvos. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Agrarinė politika, kaip viena iš valstybės ekonominės politikos dalių yra vykdoma ir ekonominėmis priemonėmis, t.y. mokamos išmokos, subsidijos, dotacijos, suteikiamos lengvatos ir visa tai yra išreiškiama finansiškai.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, sudaromos palankios sąlygos kaimo plėtotei bendroje politinėje ir ekonominėje erdvėje. Tapdamas pažangesnės ir turtingesnės ūkio sistemos dalimi, naudodamasis Europos Sąjungos teikiamomis paramos lėšomis bei patirtimi, Lietuvos ūkis įgyja realias galimybes pažangiai pertvarkyti savo veiklą, padėti ūkininkui tapti visaverčiu, pasiturinčiu modernios visuomenės nariu.
Europos Sąjungos reglamentai ir įstatymai nurodo, kokia tvarka ir kiek lėšų skiriama Agrarinei politikai. Bendroji ekonominė nuostata yra įvardijama Lietuvos Respublikos 2002m. birželio 25d Nr. IX-987 žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymu. Ne mažiau kaip 10% skirti žemės ūkio ir kaimo plėtrai, tačiau tai nei vienais metais nebuvo pasiekta. Lėšų sumą apsprendžia bendra šalies ekonominė padėtis ir ekonominės galimybės. Lietuvoje agrarinei politikai didžiausia dalis skiriama tiesioginėms išmokoms, o jų ribas apsprendžia derybose su Europos Sąjunga nustatyti skaičiai [19].
Agrarinės politikos priemonės skirstomos pagal poveikį makroekonomikai ir pagal poveikį ūkio plėtrai. Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš nacionalinio biudžeto lėšų, Europos Sąjungos specialiųjų ir kitų paramos fondų lėšų.
ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai poveikį žemdirbio ūkiui galima vertinti tik teigiamai. Vienų paramos rūšių poveikį žemdirbiai junta tiesiogiai, o kitos, skirtos žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo sistemos funkcionavimo užtikrinimui, turi netiesioginį poveikį. Lietuvai įstojus į ES, parama skiriama:
1. Tiesioginėmis išmokomis;
2. Kompensacinėmis išmokomis (parama kaimo plėtrai);
3. Žemės ūkio struktūroms gerinti (investicinė/struktūrinė parama);
4. Intervencijai ir rinkos reguliavimo priemonėms;
5. Valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimui.
Europos Sąjungos šalių ūkiai veikia vieningoje ekonominėje erdvėje, todėl išryškėja skirtumai tarp įvairaus ekonominio išsivystymo lygio šalių ekonomikų. Ilgainiui šie skirtumai turėtų mažėti. Skirtumų mažėjimą skatina Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama sąjungos šalims narėms [9].
Europos Sąjunga žemės ūkiui skiria daug dėmesio ir beveik pusę savo biudžeto. Šios lėšos skirstomos per Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą, kurį sudaro du skyriai – Orientavimo skyrius ir Garantijų skyrius. Per Orientavimo skyrių finansuojama struktūrinė Europos Sąjungos politika, tuo tikslu skiriama iki 9 proc. visų Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo lėšų. Taip pat šio skyriaus lėšomis remiama integruota kaimo plėtros politika: ūkių modernizavimas, jaunų ūkininkų įsikūrimas bei žemės ūkio produktų perdirbimas. Garantijų skyrius perskirsto 91 proc. žemės ūkiui skiriamų lėšų. Per jį finansuojami intervenciniai pirkimai, kompensacinės išmokos, parama gamybai bei eksporto subsidijos.
Europos Sąjunga vykdo Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) – nuosekliai išplėtotą perskirstomojo pobūdžio politiką, kurios svarbiausia paskirtis yra Europos Sąjungos lėšomis remti žemės ūkio sektorių.
Agrarinės politikos pokyčiams daug įtakos turėjo Bendrosios žemės ūkio politikos reforma, Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) susitarimai žemės ūkio ir maisto produktų prekybos liberalizavimo klausimais, pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas ISPA, techninės pagalbos programa PHARE. Taip pat teigiamą poveikį šalių žemės ir maisto sektoriui daro Europos Sąjungos programos, finansuojamos iš šalių biudžeto, taip pat SAPARD parama, sudariusi sąlygas modernizuoti ūkius, perdirbamąją pramonę, plėtoti alternatyvius verslus, sukurti BŽŪP administruoti būtinas struktūras ir parengti reikiamos kvalifikacijos specialistus, mokyti bei informuoti kaimo gyventojus.
Nustatyti Europos Sąjungos paramos panaudojimo efektyvumą, paramos lėšų įtaką Lietuvos ūkiams atliekamas agrarinės politikos priemonių vertinimas. Vertinimo procese atliekama politikos ar jos sudėtinės dalies vertės analizė, kuri skirta politikai tobulinti bei už ją atsiskaityti, nustatyti jos privalumus, trūkumus, galimybes bei grėsmes. Agrarinės politikos priemonių poveikis ekonominiu požiūriu ūkio subjektams, subjektų grupei, regionui ar valstybei nustatomas lyginant kaip pakito pajamos, pelnas, bei efektyvumas. Įvertinimui naudojami ekonominiai paskaičiavimai, nustatomi ekonominiai rodikliai prieš priemonių panaudojimą ir po priemonių panaudojimo. Greta ekonominio agrarinės politikos priemonių vertinimo taip pat susijęs socialinis ir aplinkosauginis vertinimas. Pagrindiniai aplinkosauginiai vertinimo tikslai yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos aspektus bus atsižvelgta iki šios veiklos vykdymo pradžios. Socialinis vertinimas atliekamas remiantis tokiais rodikliais kaip pajamų vienam dirbančiajam, grynojo pelno vienam dirbančiajam pokyčiu, naujų darbo vietų skaičiaus sukūrimu, darbo sąlygų pagerėjimo nustatymu.
Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, gauna ES struktūrinių fondų paramą. Vienas iš reikalavimų paramą gaunančioms valstybėms yra reikalavimas atlikti šių programų vertinimą. Pirmųjų paramos įsisavinimo metų patirtis rodo, kad vertinimo kaip valdymo priemonės paskirtis ir nauda Lietuvoje dar nėra pakankamai aiški. Vertinimas dažnai laikomas iš Briuselio atėjusia naujove, nors akivaizdu, kad panašios priemonės Lietuvoje jau naudojamos kitose viešojo administravimo srityse [5].
Šiame darbe aptariami pagrindiniai ES finansuojamų programų vertinimo aspektai, pagrindinių agrarinės politikos priemonių – tiesioginių ir kompensacinių išmokų, investicinės paramos reikšmė ir poveikis šalies ir ūkio subjekto lygiu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-12-14
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis36 puslapiai 
Literatūros šaltiniai26 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis84.44 KB
AutoriusMilda
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasJ. Kirstukas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Agrarines politikos priemoniu vertinimas metodologinis aspektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 36 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • J. Kirstukas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą