Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Gėlynai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Tikslas - papasakoti, kaip keitėsi gėlynai Lietuvoje nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. XVIII–XX amžiaus gėlynai. Kaip putra be druskos. Darželio vieta ir lysvių forma. Ir dėl grožio, ir dėl vaisto. Saugok kaip savo akį. Populiariausi augalai- daugiamečiai. Šių dienų gėlės. Išvados.

Ištrauka

"Kas žino, kaip atrodytų žmonija, nepažįstanti gėlių. Kas būtų, jei jos visam laikui liktų paslėptos nuo žmonių akių...Nejaugi mūsų charakteris, mūsų dorovė, mūsų grožio suvokimas, mūsų laimės supratimas išliktų tokie pat?" – klausia belgų rašytojas Morisas Meterlinkas. Iš tiesų, gėlės džiugino žmones ir puošė aplinką nuo seno.
Dar romėnų laikais kartu su svogūnais, salotomis, vaistiniais ir prieskoniniais augalais į Europą iš tolimų kraštų buvo atvežta daugelis dekoratyvinių augalų. Nuo Viduržemio jūros atkeliavo geltonžiedė smalka, leukoja ir medetka, iš rytų – jacintai, tulpė ir margutės. Atradus Ameriką irjūrų kelią į Indiją aplink Afriką, į Europą buvo atvežtos tropinių augalų sėklos.Daugelis mūsų sodybose žydinčių gėlių yra tokios savos ir artimos, kad net sunku įsivaizduoti, jog tai – ateviai iš tolimųjų pasaulio kraštų. Pati mėgstamiausa darželyje buvo rūta, bei legendomis apipintos- lelijos. Be rūtų ir lelijų, lietuvaičių darželiuose žydėjo mėtos, dobiliukai, šimtažiedžiai, balti ir rausvi karkleliai, nasturtos, svogūnėliai, kurpelės, jurginai, bijūnai, astros, rožės. Gėlynas buvo būtina sodybos dalis. Bėgo metai. Darželiai praturtėjo naujomis gėlių rūšimis, pasikeitė jų forma, išvaizda.Tik meilė gėlei, grožiui liko ta pati...
Aš taip pat labai myliu gėles. Daug ir įvairiausių jų puošia mano aplinką. Tačiau prisiminusi vaikystėje matytas gėles ir kiekvieną kartą sodindama naujas, pagalvoju:,, o kokius darželius ir gėlynus augino mano seneliai, proseneliai?".
Todėl šio darbo pagrindinis tikslas- papasakoti, kaip keitėsi gėlynai Lietuvoje nuo XVIIIa. iki šių dienų.

Žmogus nuo seno savo gyvenamą vietą puošė gėlėmis .Gėlių darželis žydėjo kiekvieno lietuvio sodyboje. Kaip atrodė senieji darželiai, pirmasis aprašė lietuvių agronomas J.Strazdas knygoje ,,Darželio gėlės" 1930metais. Kuršėniškiai tvirtino: ,,Kaip žmogui rūbas, taip darželis namams". Pasak Platelių apylinkių gyventojų, be šio atributo sodyba- ,,kaip putra be druskos". Žiobiškėnams- ,,namai be darželio ir be medžio- kaip kepurė be kazirkos (snapelio)".O Dieveniškėse sakoma, kad jei prieš pirkią niekas nežydi, tai joje tarsi niekas ir negyvena.
Į darželį pasižiūrėję, žmonės susidarydavo nuomonę ir apie ūkio šeimininkus.Nereikėdavo nė kaimynų klausti. Jei darželis gražiai sutvarkytas, tai ir šeimininkai rūpestingi. O jei nėra nei jo, nei gėlių – čia gyvena apsileidėliai ir tinginiai. Ypač gėlių lysves stengdavosi puosėlėti jaunos netekėjusios merginos.mat jei darželis netvarkingas , užžėlęs, tai ir piršliui su jaunikiu nėra ko į kiemą vežimaičio sukti. Sakydavo- merginos, kuri gėlių nemyli, ištekėjusios ir vyras nemylės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-01-11
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis973.52 KB
Autoriusloreta
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasŽ. Baškienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasKraštotvarkos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gelynai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Ž. Baškienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą