Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Dirvožemio monitoringas
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Dirvožemio monitoringas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Lietuvos dirvožemių klasifikacija. Dirvožemio susidarymas. Dirvožemio sudėtis. Dirvodaros procesai. Pagrindiniai Lietuvos dirvožemiai. Miško dirvožemio monitoringo struktūra ir tiriami jo parametrai. Lauko dirvožemio monitoringo struktūra ir tiriami jo parametrai. Dirvožemio apsaugą reglamentuojantys pagrindiniai teisiniai aktai. Kenksmingų cheminių medžiagų higieninis normavimas dirvožemyje. Išvados.

Ištrauka

Dirvožemio užterštumo stebėjimai ir tyrimai iki šiol dažniausiai buvo fragmentinio pobūdžio ir mažai tarpusavyje koordinuojami. Atsižvelgiant į ypatingą dirvožemio svarbą ir į tai, kad dirvožemis yra aktyviausiai veikiamas litosferos komponentas, o jame vykstantys procesai lemia kitų aplinkos komponentų būklę, numatyta vientisa bendroji dirvožemio monitoringo sistema. Dirvožemio monitoringo sistema apima miško ir lauko dirvožemių monitoringą
Dirvožemis – viršutinis, Žemės plutos sluoksnis, per daugelį tūkstančių metų susidaręs iš dirvodarinės uolienos, klimato, augalijos ir gyvūnijos, reljefo ir paties dirvožemio sąveikoje.
Integruoto monitoringo teritorijose Lietuvoje, sąlygiškai natūraliose ekosistemose jau daugiau kaip dešimtmetį stebima ekosistemų būklė. Pagal stebėjimų rezultatus nustatomi ekosistemų pokyčiai dėl atmosferos teršalų ir klimato veiksnių.
Ekosistemos būklės pokyčiai įvertinami pagal pamatinių ekosistemos elementų dirvožemio, dirvožemio vandens, gruntinio vandens cheminės sudėties dinamiką. Įvertinami teršalų srautai bei jų pakitimai gamtiniam vandeniui sunkiantis per dirvožemį į gruntinius vandenis ir upeliais patenkant į paviršių. Analizuojant šiuos duomenis drauge su kritulių duomenimis, vertinamas su tolimomis pernašomis į Lietuvos teritoriją patenkančių teršalų kaupimasis ir pakitimas dirvožemyje, nustatomas medžiagų išplovimo iš dirvožemių režimas, migracijos keliai ir teršalų patekimas į gruntinį vandenį, bei išnešimas upeliais į paviršinio vandens telkinius.
Šie duomenys naudingi, sudarant balansus ir modelius, pagal kuriuos įvertinamas antropogeninės veiklos poveikis natūralioms ekosistemoms ir prognozuojama jų būklė ateityje. Sąlygiškai natūralių ekosistemų monitoringo duomenis galima naudoti kaip atskaitos tašką, vertinant regioninę ir globalią taršą.
Tikslas – išanalizuoti dirvožemio monitoringą.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti Lietuvoje dirvožemio klasifikaciją.
2.Išnagrinėti miško dirvožemio monitoringo struktūra ir tiriamus jo parametrus.
3. Išanalizuoti lauko dirvožemio monitoringo struktūra ir tiriamus jo parametrus.
4. Išnagrinėti dirvožemio apsaugą reglamentuojančius pagrindinius teisinius aktus ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-23
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis117.1 KB
Autoriusmilimukas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasI. Jakštonienė
Švietimo institucijaUtenos kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dirvozemio monitoringas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Utenos kolegija / 3 Klasė/kursas
  • I. Jakštonienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą