Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Kukurūzų sėklų auginimo technologija
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Kukurūzų sėklų auginimo technologija

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Reikšmė. Auginimo rajonai ir derlingumas. Botaninis apibūdinimas. Biologinės savybės. Veislės. Vieta sėjomainoje. Dirvos dirbimas ir tręšimas. Sėją ir pasėlių priežiūra. Derliaus ėmimas. Kukurūzų sėkloms auginimo ir derliaus nuėmimo technologinė kortelė. Kukurūzų sėkloms auginimo technologinė kortelė. Formulės ir skaičiavimai.

Ištrauka

Kukurūzai - vieni iš pagrindinių augalų šiuolaikinėje pasaulinėje žemdirbystėje. Jie labai plačiai naudojami liaudies ūkyje. Iš grūdų malami miltai, daromos kruopos, krakmolas, etilo spiritas, dekstrinas, alus, gliukozė, cukrus, medus, aliejus, vitaminas E, askorbininė, gliutamininė rūgštys. Iš stiebų, lapų ir iškultų burbuolių gaminamas popierius, linoleumas, viskozė, plastmasė, anestetikai ir kita.
Kukurūzų grūdai - puikus pašaras. Pasaulyje pašarui jų sunaudojama apie du trečdalius. 1 kg kukurūzų grūdų yra 1,34 pašarinių vienetų ir apie 78 g virškinamųjų proteinų, 65-70% angliavandenių, 9-12% baltymų, 4-8% riebalų, mineralinių druskų ir vitaminų. Tačiau kukurūzų grūduose mažai nepakeičiamųjų aminorūgščių - lizino ir triptofano.
Iš kukurūzų žaliosios masės (geriausia, kai grūdai burbuolėse pieninės-vaškinės brandos) ruošiamas silosas. Kukurūzų silosas gerai virškinamas ir turi dietinių savybių. 100 kg pieninės-vaškinės brandos kuku¬rūzų siloso turi 21 pašarinį vienetą ir iki 1800 g virškinamųjų proteinų. Kukurūzus galima naudoti ir papildomam žaliajam pašarui. Jie vertingi ir kaip geras priešsėlis sėjomainoje. Po jų būna daug mažiau piktžolių, neplinta ligos bei kenkėjai, būdingi kitiems grūdiniams augalams.
Kukurūzai laikomi seniausiais kultūriniais augalais, bet laukiniai jų protėviai iki šiol nesurasti ir nežinomi. Kukurūzų tėvynė - Centrinė ir Pietų Amerika - tropikų ir subtropikų zona, nes čia rastos seniausios (4500-8000 m. senumo) kukurūzų iškasenos. Atradus Amerika, jie jau buvo svarbiausi indėnų maistiniai augalai. Iš čia jie greitai paplito kitose pasaulio šalyse. Europoje kukurūzai pradėti auginti XV a. pabaigoje.
Kada ir iš kur kukurūzai pirmą kartą pateko Į Lietuvą - nėra žinoma. 1830 m. J. Junzilas rašė, kad kukurūzai Lietuvoje dažnai sėjami daržuose. Literatūroje nurodoma, kad 1900 m. Telšių apskrityje kukurūzus augi-no agronomas A. Bergas ir iš 1 ha gavo 170 pūdų grūdų. 1905 m. žurnale ,,Lietuvos bitininkas" buvo siūloma Lietuvos ūkininkams bandyti auginti kukurūzus. Straipsnio autorius juos dar vadino turkų kviečiais.
Pirmieji straipsniai apie kukurūzų auginimą žaliajam pašarui pasirodė 1911 - 1913 m. Buvo aiškinama, kad kukurūzams subręsti Lietuvoje trūksta šilumos, tačiau žaliajam pašarui juos galima sėkmingai auginti. Tačiau smulkūs valstiečių ūkiai neturėjo silosavimo įrengimų ir siloso beveik negamino. Kukurūzai plačiau buvo pradėti auginti nuo 1954 m. 1990 m. visuomeniniuose ūkiuose iš jų žaliosios masės bu¬vo paruošiama daugiau kaip 50% siloso. [1;4] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-04-21
DalykasŽemės ūkio namų darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasNamų darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis35.83 KB
Autoriusegis
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasP. Šniauka
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasŽemės ūkio inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kukuruzu seklu auginimo technologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 17 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • P. Šniauka
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą