Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Genėjimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Savaiminių sumedėjusių augalų rūšių biomorfos. Augalų šakojimasis. Genėjimas. Tinkamiausias genėjimui augalų amžius. Genėjimo pagrindai. Genėjimo technologija. Genėjimo tikslai ir uždaviniai. Medžių ir krūmų genėjimas siekiant dekoratyvumo. Figūrinis karpymas. Karpymo metodika. Plokščiosios kompozicijos. Palaikomasis genėjimas. Žaliuojančios pynės. Erdvinės formos. Sumedėjusių augalų genėjimas ir jų ypatybės. Lapuočiai. Spygliuočiai. Krūmai. Visžalių krūmų genėjimas. Vasaržalių krūmų genėjimas. Krūmų formavimas į medelius. Rožės. Lianos. Vijokliai. Lipikai. Gyvatvorių genėjimas.

Ištrauka

LT savaime paplitusius sumedėjusius augalus galima suskirstyti į medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius ir lianas. Nors medžiai paprastai yra, aukščiausi, o krūmokšniai žemiausi, tačiau tokį sumedėjusių augalų skirstymą lemia ne augalo aukštis, bet augimo pobūdis, arba biomorfa (gyvenimo forma). Kartais krūmokšnis gali būti aukštesnis už krūmą ir pan.
Medžiai (arbor) turi vieną (retai daugiau) vertikalų liemenį (stiebą), labiau ar mažiau pakilusias šakas, ryškią viršūnę, paprastai auga aukšti ir yra ilgaamžiai (pušis, ąžuolas).
Krūmai (frutex), nepaisant atskirų rūšių kiek skirtingo šakojimosi pobūdžio, turi daug lygiaverčių ir kasmet iš antžeminių ar požeminių pumpurų priaugančių vis naujų pažemėje susitelkusių stiebų. Viršūnė neryški (daugelis karklų). Krūmams taip pat priskiriamos tų rūšių avietės ir gervuogės, kurių sumedėję stiebai gyvena dvejus metus.
Krūmokšnių (fruticulus) stiebai yra sumedėję, jų viršūnė nesumedėjusi (vaivoras, viržis). Krūmokšniui augant, šakelių medieninė dalis kasmet pakyla aukštyn. Krūmokšniai turi vidutiniškai mažiau stiebų ir yra mažesni už tikruosius krūmus, kurių stiebai labai gausūs, o šakelės ištisai sumedėjusios.
Puskrūmių (suffrutex) stiebų tik apatinė dalis yra daugiametė ir medėjanti, o viršūnė nesumedėjusi, vienmetė, žiemą nušąla arba nudžiūva.
Lianos (liana) yra laipiojantys arba vijokliniai sumedėję augalai, turintys vieną, keletą arba daug laipiojančių, besivejančių arba pažeme besidriekiančių lanksčių stiebų. Lietuvoje savaime auga gebenė lipikė - laipiojančioji liana, prisitvirtinanti prie rnedžių arba atramų orinėmis pridėtinėmis, kimbamosiomis šaknimis.
Medžių vertikalioji pagrindinė ašis dažniausiai vadinama liemeniu, o jo apatinę dalis nuo žemės iki apatinių šakų - kamienu. Krūmų ir lianų storosios pagrindinės šakos vadinamos stiebais. Ties žemės paviršiumi paplatėjusi liemens dalis vadinama kelmine. Šakų ir lapų visuma vadinama medžio arba krūmo laja.
Medžius pagal augumą galima suskirstyti į 3 aukščio grupes. Aukštiems priskirtini 13, vidutinio aukščio - 5 ir žemiems - 6 rūšių medžiai. Storų, vidutinio storio ir plonų medžių esama po 8 rūšis. Aukštais laikytini 21, vidutinio aukščio - 21 ir žemais -10 rūšių krūmai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-19
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis832.46 KB
AutoriusNomeda
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasG. Palaitytė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasAgrotechnologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Genejimas [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 22 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 2 Klasė/kursas
  • G. Palaitytė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą