Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Sezoninės augalų dekoratyvumo kaitos tyrimai želdynuose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sezoninės augalų dekoratyvumo kaitos tyrimai želdynuose

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859
Aprašymas

Baigiamojo darbo užduotis. Želdinių ir jų dizaino neuniversitetinių studijų vertinamų profesinių kompetencijų sąrašas. Įvadas. Darbo tikslas - Ištirti sezoniškumo kaitą Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto (Kauno r., Mastaičiai) ir Garliavoje esančios sodybos želdynuose bei pateikti kompozicinius siūlymus. Metų sezonai ir jų kaita. Laiko ir klimato juostos. Metų sezonai vidutinių platumų klimato juostoje. Sezoninio augalų vystymosi ritmiškumas. Sezoninių spalvų kaita kraštovaizdyje. Kraštovaizdžio fenologiniai indikatoriai. Kraštovaizdžio spalvinės kaitos dinamika. Metų laikų spalvų teorija. Klasikiniai spalvų derinimo būdai. Gamtos estetinis ir psichologinis poveikis žmogui. Augalų formų, kvapų ir spalvų poveikis žmogui. Miško kraštovaizdžio poveikis žmogui. Augalų žydėjimo ypatumai vegetacijos periode. Sumedėjusių augalų žydėjimo charakteristika. Žolinių augalų žydėjimo charakteristika. Apibendrinimas. Tyrimo objektų aprašymas. Kauno rajono ir Garliavos regiono gamtinės ir klimatinės sąlygos. Gamtinės sąlygos ir kraštovaizdis. Klimatinės sąlygos. Kauno kolegijos kraštotvarkos fakulteto želdynas. Trumpa želdyno istorija. Tyrimo objektai. Sodybos Garliavoje želdynas. Trumpa želdyno istorija. Tyrimo objektas. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Kraštotvarkos fakulteto želdyno sezoninės kaitos tyrimo rezultatai. Mažojo kiemelio sezoninės kaitos tyrimas. Prie pagrindinio įėjimo daugiaeilio gėlyno sezoninės kaitos tyrimas. Daugiamečių gėlių masyvas. Klevų grupės prie II bendrabučio sezoninės kaitos tyrimas. Garliavos sodybos gėlyno sezoninės kaitos tyrimo rezultatai. Augalai trumpiausios nakties – Joninių šventėje. Darbo rezultatų apibendrinimas. Sezoniškumo kompoziciniai siūlymai. Išvados. Summary.

Ištrauka

Temos aktualumas. Pastaruoju metu miesto gyventojai siekia įsigyti gyvenamuosius būstus arba sodybas poilsiui užmiestyje. Žmogų genetiškai traukia prie gamtos, jis veržiasi į ją visais įmanomais būdais: nuo pasivaikščiojimų parke iki įsikūrimo toli nuo civilizacijos. Kadangi galinčiųjų įsigyti būstą gamtos prieglobstyje daugėja, vis daugiau priemiesčio teritorijų paverčiama individualių namų gyvenvietėmis. Žmonės nori, kad juos suptų ne tik stilingas namų interjeras, bet ir graži aplinka už tų namų sienų, todėl vis aktualesnis tampa aplinkos dizainas ir teritorijos apželdinimas. Jų pagalba galima išspręsti visą kompleksą problemų, susijusių su patogios ir estetiškos erdvės žmogui sukūrimu. (Iš Landšafto dizaino dėsniai).
Mūsų nedidelis kraštas negali garsintis kraštovaizdžio egzotiškais reginiais. Dažnai sakoma, jog mes gyvename lygumų žemėje. Ir visgi skųstis negalime. Vienaip atrodo mūsų žemės vaizdas ramiuose Dzūkijos pušynuose, kitaip molėtose lygumose aplink Šėtą ar Joniškį. Skiriame žemaičių duburiuotą eglėmis tamsoką kalvyną nuo ežerų mėlynumo sklidinos Aukštaitijos. O dar kitaip atrodo mūsų Žuvinto palių lėkštuma, Nerijos akinančio baltumo smėliakalniai. Reikia atsiminti metų laikus, kurie keturis kartus pakeičia mūsų žemės rūbą. Taigi nenuobodus Lietuvos kraštovaizdis.
Žmonės nuo seno giliai suvokė, jog žemė išduoda nuotaiką, kuriai žmogus negali likti abejingas. Metų laikams keičiantis, saulei iki pietų kylant ir po to svyrant žemyn, debesims įvairiose vietose apstojant dangų ir prasiskiriant, aplink mus susikuria įvairių įvairiausios nuotaikos. O kiek spalvų, garsių, kvapų nematomi gūsiai! Visa tai kartu vienu metu mus veikia, žadina. Ne veltui pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie kraštovaizdžio gydomąsias savybes. Šiandieną daug kur mėginama šias kraštovaizdžio savybes tirti, vertinti balais ir netgi pinigais. Visur plintanti krašto urbanizacija, augantys miestai padidino nepakeisto gamtovaizdžio poreikį ir vertę.
Pirmieji kraštovaizdžio gamtojautines savybes pastebėjo mūsų menininkai, jas išsakydami savo kūryboje. Labai giliai dzūkų krašto nuotaikas atvaizdavo savo paveiksluose ir muzikoje M. K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius ir kt. Meniniu žodžiu gamtovaizdžio išduodamos nuotaikos poveikį žmogui išreiškė V. Krėvė, Vaižgantas. Gi miško daugiabyliškumą turbūt jautriausiai pajautė ir išsakė savo poemoje jaunas aukštaičių dainius A. Baranauskas.
Darbo tikslas - Ištirti sezoniškumo kaitą Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto (Kauno r., Mastaičiai) ir Garliavoje esančios sodybos želdynuose bei pateikti kompozicinius siūlymus.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti teminę literatūrą, susijusią su sezoniškumo kaita gamtoje;
2. Fiksuoti ir išanalizuoti Kraštotvarkos fakulteto ir sodybos Garliavoje želdynų sezoninę kaitą;
3. Išryškinti sezoninės kaitos želdynuose privalumus ir panaudojimo galimybes;
4. Pateikti sezoninės kaitos kompozicinius siūlymus.
Darbo metodai.
Peizažo koloritas keičiasi ne 4 kartus metuose, t.y. žiemą, pavasarį, vasarą, rudenį, o mažiausia 9 kartus. Siekiant tai įrodyti buvo atlikti želdynų elementų tyrimai stebėjimo metodu. Stebėjimo objektais buvo pasirinkti didžiausią sezoninę kaitą atspindintys, spalvingiausi želdynų elementai – gėlynai. Buvo stebima ir sumedėjusių augalų, bei vertikalaus želdinimo sezoninė kaita.
Stebėjimas vyko ištisus metus ir buvo fotografuojami visi vykę metų sezonų augalų augimo ir spalvinės gamos kaitos pokyčiai, atsispindintys stebimuose objektuose. Šiems pokyčiams fiksuoti buvo panaudotas skaitmeninis fotoaparatas. Iš kiekvieno stebimo objekto gautų nuotraukų serijos buvo atrinktos charakteringiausiai fiksuojančios (atspindinčios) sezoninius pokyčius. Tokiu būdu sugrupuotos nuotraukos buvo analizuojamos, aprašomos, daromi apibendrinimai ir išvados.
Vykdant želdynų elementų tyrimus buvo naudojami ir tyrimų vietose, planų sudarymo, fotofiksacijos, diagnostiniai bei teorinės - koncepcinės analizės metodai.
Reikšminiai žodžiai ir jų sąvokos.
Biolo¬ginės ramybės periodas - laikytinas laiko¬tarpis nuo paprastojo klevo lapų visiško nukritimo iki riešutinio lazdyno pražydimo pradžios.
Fenologija (gr. phainomena – reiškiniai, logos – mokslas) - tai mokslo šaka, tirianti kasmet besikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos sezoninius reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą. Fenologinių reiškinių periodiškumą lemia Žemės sukimasis apie Saulę ir Žemės ašies polinkis į orbitos plokštumą.
Fenologinis indikatorius – augalo (beržo, lazdyno, šalpusnio ir kt.) vys¬tymosi fazė, traktuojama kaip indikatorius, dažniausiai sutampa su tam tikrais žemės ir miškų ūkio darbais bei įvairių kenkėjų vys¬tymosi stadijomis. Indikatoriais gali būti ir kiti fenologiniai reiški¬niai.
Sezonas – vienas iš metų laikų; metų dalis, tinkama kuriems nors darbams, užsiėmimams arba poilsiui.
Sezoniškumas – šiame darbe – tai metų laikų (sezonų) kaitos atspindys želdynuose.
Vegetacijos periodas - fenologiniu požiūriu laikytinas laiko¬tarpis nuo riešutinio lazdyno pražydimo iki paprastojo klevo lapų visiško nukritimo (augalų organinės medžiagos kaupimo pabaiga). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-03-30
DalykasŽemės ūkio diplominis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasDiplominiai darbai
Apimtis53 puslapiai 
Literatūros šaltiniai17 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis13.59 MB
AutoriusLinas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasKraštotvarkos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sezonines augalu dekoratyvumo kaitos tyrimai zeldynuose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą