Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Rudeninio žemės dirbimo poveikis dirvai, kukurūzų derliui ir kokybei
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Rudeninio žemės dirbimo poveikis dirvai, kukurūzų derliui ir kokybei

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Įvadas. Bendros žinios apie kukurūzus ir jų biologinės savybės. Temperatūra. Drėgmė. Šviesa. Dirvožemis. Reikalavimai maisto medžiagoms. Kukurūzų augimo bei vystymosi ypatumai. Tradicinis žemės dirbimas kukurūzams. Pagrindinis žemės dirbimas ir jo minimalizavimo galimybės. Žemės dirbimo minimalizavimo įtaka dirvos fizikinėms savybėms. Tyrimo vykdymo sąlygos ir metodai. Bandymo įrengimo vieta ir dirvožemis. Bandymo schema. Tyrimų metodai. Agrotechninės priemonės. Meteorologinės sąlygos kukurūzų vegetacijos metu. Bandymo duomenų analizė. Dirvožemio fizikinės savybės. Kukurūzų pasėlio piktžolėtumas. Kukurūzų vystymosi, morfometriniai ir produktyvumo rodikliai. Išvados.

Ištrauka

Kukurūzai (Zea mays L.) – vieni iš pagrindinių šiuolaikinės pasaulio žemdirbystės augalų. Tai įvairiapusio naudojimo ir aukšto derlingumo augalai. Pasaulinėje grūdų rinkoje kukurūzai sudaro apie 20 proc. Jie vartojami maisto pramonėje, techniniams reikalams, beveik 2/3 kukurūzų grūdų naudojama pašarų gamybai (Šiuliauskas, Liakas, Paltanavičius, 2002).
Kukurūzai Lietuvos laukuose yra palyginti nauji augalai, nes plačiai pradėti auginti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje. Naudojami jie buvo tik siloso gamybai ir žaliajam pašarui. Kol nebuvo ankstyvųjų veislių, kukurūzai subręsdavo tik iki pieninės brandos, todėl ir siloso kokybė iš tokių augalų nebuvo labai gera (Aleksynas, Valaitis, 1999).
Lietuvoje auginamų kukurūzų plotai didėja. 1995 metais jų auginta 4,2 tūkst. ha, 2001 m. – apie 15 tūkst (Auškalnienė, 2002). 2007 m. – apie 5,4 tūkst. ha. Derlius gaunamas ne mažesnis, o dažnai didesnis, nei kitų javų, o hektaro savikaina – mažesnė. Kukurūzų auginimo agrotechnika paprastesnė, nei kitų varpinių javų. Tikėtina, kad kukurūzų auginimas grūdų gamybai Lietuvos sąlygomis gali būti perspektyvus, nežiūrint kai kurių veiksnių, ribojančių kukurūzų auginimą. Jiems reikalinga speciali sėjos ir derliaus nuėmimo technika, džiovyklos grūdams. Taip pat svarbu prieš pradedant auginti kukurūzus grūdams žinoti šių augalų augimo ir vystymosi ypatumus, jų poreikį aplinkos sąlygoms, augimo agrotechniką (Auškalnienė, 2002).
Pastaruoju metu tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje daug dėmesio skiriama žemės dirbimo minimalizavimui. Duomenų, kaip įtakotų supaprastintas dirvos dirbimas kukurūzų derlių ir kokybę Lietuvoje vis dar mažai, o užsienio literatūroje pateikiami duomenys kartais prieštarauja vieni kitiems.
Hipotezė: žemės dirbimo supaprastinimas nuo gilaus rudeninio arimo iki seklaus purenimo neturi įtakos kukurūzų derliui ir kokybei. Minimalizuojant rudeninį žemės dirbimą išplinta piktžolės.
Darbo tikslas: nustatyti rudeninio žemės dirbimo poveikį dirvai, kukurūzų derliui ir kokybei.
Tyrimų uždaviniai:
1. Nustatyti žemės dirbimo supaprastinimo įtaką dirvos fizikinėms savybėms;
2. Įvertinti žemės dirbimo supaprastinimo įtaką pasėlio piktžolėtumui;
3. Įvertinti žemės dirbimo poveikį kukurūzų morfometriniams ir produktyvumo rodikliams; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-07-04
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis29 puslapiai 
Literatūros šaltiniai18 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis1.47 MB
AutoriusVytautas
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasRomaneckas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rudeninio zemes dirbimo poveikis dirvai kukuruzu derliui ir kokybei [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 29 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Romaneckas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą