Papildomo žieminių rapsų tręšimo per lapus įtaka sėklų derliams

Žieminių rapsų kilmė ir paplitimas. Žieminių rapsų morfologinė charakteristika ir biologinės savybės. Morfologinės savybės. Biologinės savybės. Agrotechnika. Žieminių rapsų vieta sėjomainoje. Žemės dirbimas žieminiams rapsams. Žieminių rapsų tręšimas. Žieminių rapsų papildomas tręšimas per lapus. Žieminių rapsų sėjos darbai. Pasėlių priežiūra. Žieminių rapsų derliaus nuėmimas. Tyrimų metodai. Dirvožemio sąlygos. Bandymo schema ir detalės. Meteorologinės sąlygos. Tyrimų metodai. Tyrimų rezultatų statistinis įvertinimas. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas. Išvados.

Rapsai (Brassica napus var. oleifera DC) ir rapsiukai (Brassica rapr var. oleifera DC) yra
dvi augalų rūšys, priklausančios bastutinių (Cruciferae arba Brassiceae) šeimai. Šie ir žieminės (biennis), ir vasarinės (annua) formų augalai vadinami vienu bendru terminu rapsai (Lazauskas, 1998).
Rapsai yra senas augalas. Kaip rašė 1883 m. Dekandolis, rapsai egzistavo 4 tūkst.m.pr. Kr.
Jų tėvynė - Viduržemio jūros baseinas ( Röbbelen, 1990).
Rapsų kilmė - hibridinė. Laukinė rapsų forma nėra žinoma. Citologinių tyrimų dėka šiandien tiksliai nustatyta, kad rapsai yra natūralūs kopūstų ir rapsiukų amfidiploidiniai augalai. Rapsai gauti susikryžminus nežinomos formos kopūstams, turintiems diploidinėje fazėje somatinį chromosomų kiekį 2n = 18, su rapsiukais 2n = 20. Vadinasi, rapsai diploidinėje fazėje turi 2n = 38 chromosomų (Третьяков, 1998).
Kaip kultūriniai augalai rapsai jau buvo žinomi apie1680 metus (Velička, 2002a). Europoje rapsai paplito iš Olandijos, kur jie buvo auginami atkovotose iš jūros žemėse, kaip gerai drėgmę sugeriantys augalai (Ward, 1985). Pirmų istorinių žinių apie rapsų aliejų randama Frankfurto prie Maino miesto 1291 m. aktuose (Botanikos vardų žodynas,1998). Tais laikais rapsų aliejus buvo naudojamas vežimų ašims tepti ir kaip lajaus pakaitalas aliejinėse lempose (Brazauskas ir Liaukonis, 1999).
Plačiau rapsais susidomėta XIX a. Atsiradus pigesnių naftos produktų - dyzeliniam kurui ir tepalams - XX a. pradžioje rapsų Europoje buvo auginama daug mažiau (Жуковскй, 1971). Pastaruoju metu rapsai, auginami kaip aliejiniai augalai, pasaulyje yra treti po sojų ir medvilnių. Svarbiausi rapsų auginimo kontinentai yra Azija (51,0% visų rapsų plotų), Europa (28,7%), Šiaurės Amerika (17,4%). Lietuva pagal 1999 m. išaugintų rapsų sėklų kiekį pasaulyje buvo 17 vietoje, o vidutinis derlingumas - 1,38 t ha-1 artimas Kinijos, Australijos, Vengrijos, Ispanijos rapsų derlingumui ir tik 0,1 t ha-1 mažesnis nei JAV (Velička, 2002a). ...