Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Skirtingais būdais apskaičiuotų mineralinių trąšų normų veiksmingumas sukultūrintame smėlingo priemolio išplautžemyje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Skirtingais būdais apskaičiuotų mineralinių trąšų normų veiksmingumas sukultūrintame smėlingo priemolio išplautžemyje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Įvadas. Žieminių kviečių tręšimas. Bulvių tręšimas. Miežių tręšimas. Tyrimų sąlygos ir metodika. Dirvožemio savybės. Meteorologinės sąlygos. Bandymų vykdymo sąlygos ir metodika. Bandymų schema. Tyrimų bendrosios sąlygos. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas. Bandyme augintų žemės ūkio augalų derliai ir jų kokybė. Žieminiai kviečiai. Bulvės. Vasariniai miežiai. Lauko sėjomainos grandies žieminiai kviečiai-bulvės-miežiai produktyvumas. Išvados. Summary.

Ištrauka

Žemės ūkio augalų derliai priklauso nuo tinkamo jų tręšimo. Lietuvoje atliktais tręšimo bandymais nustatytos vidutinės mineralinių trąšų normos žemės ūkio augalams, atsižvelgiant į jų biologinius ypatumus /Mažvila ir kt., 1998/. Šios normos taikytinos vidutiniams derliams gauti, kai nesama dirvožemio agrocheminių rodiklių ir augalų cheminės sudėties duomenų. Tačiau ekonominiu požiūriu, ypač šiuolaikinėmis sąlygomis, ne visuomet racionalu šiomis normomis augalus tręšti. Todėl jos koreguojamos pagal dirvoje esančius maisto medžiagų kiekius: azoto – pagal mineralinį azotą, o fosforo ir kalio - pagal judriuosius fosforą ir kalį.
Daugelio šalių mokslininkai nurodo, kad nuo mineralinio azoto kiekio dirvožemyje priklauso įvairių žemės ūkio augalų derlius /Becker, 1982; Mattsson, 1990; Chavkin,. 1984/.
Lietuvoje darytais bandymais nustatyta, kad auginant žemės ūkio augalus skirtingo azotingumo dirvožemiuose augalų derlius labai skiriasi /Vaišvila, 1996/. Mažiausias jų derlius užaugo mažo azotingumo dirvožemyje. Didėjant mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje, augalų derlius didėja ir didžiausias jis gautas ten, kur mineralinio azoto yra daug. Nustatytas vidutinio tamprumo ryšys tarp žieminių kviečių (=0,58), vasarinių miežių (=0,54) grūdų derliaus su mineralinio azoto kiekiu dirvožemyje /Lazauskas.ir kt., 1996; Pliupelytė ir kt. 1995/.
Nuo mineralinio azoto kiekio dirvožemyje labai priklauso ir azoto trąšų efektyvumas. Trąšos geriausiai veikia, kai mineralinio azoto dirvožemyje būna labai mažai. Didėjant mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje mažėja azoto trąšų efektyvumas. Esant dideliam ir labai dideliam jo kiekiui ir intensyviam tręšimui azoto trąšomis, ypač javų derlius, dėl pasėlio išgulimo, kartais išauga net mažesnis negu visai netręšus arba patręšus mažesnėmis azoto trąšų normomis.
Atsižvelgiant į mineralinio azoto kiekio veiksmingumo pobūdį žemės ūkio augalų derliui ir azoto trąšų efektyvumui dirvožemiai, pagal jo kiekį, suskirstyti į azotingumo grupes, kuriose žemės ūkio augalai yra skirtingai tręšiami mineralinėmis azoto trąšomis. Mažiau azotinguose dirvožemiuose azoto trąšų augalams skiriama daugiau ir priešingai – didėjant dirvožemio azotingumui šių trąšų kiekiai mažinami.
Judrieji fosforas ir kalis, kaip ir mineralinis azotas, lemia ne tik žemės ūkio augalų derlių, bet ir mineralinių trąšų veiksmingumą /Mažvila, 1998; Mengel, 1984; Shiel, 1997; Detkovskaja, 1982; Kulakovskaja, 1974; Postnikov, 1988/. Tačiau šis metodas pasiteisina tik tada, kai tinkamai įvertiname, dirvoje esančių maisto medžiagų įtaką trąšų efektyvumui /Black, 1968; Kuk, 1970/.
Dažnai žemės ūkio augalų planuojamam derliui gauti, trąšų normos nustatomos ne pagal vidutines normas, o jas apskaičiuojant balansiniu metodu, atsižvelgiant į maisto medžiagų poreikį produkcijos vienetui užauginti ir jų sunaudojimą iš trąšų ir dirvožemio pataisos koeficientus /Švedas, 1993/.
Šalyje nereti atvejai, kai sėjomainoje augalai tręšiami minimaliomis azoto trąšų normomis, o fosforo ir kalio skiriama tik labai reikliems šioms maisto medžiagoms augalams, kaip žieminiams javams, kaupiamiesiems, pirmųjų naudojimo metų daugiametėms žolėms. Šie klausimai nenauji, su jais susiduriama nuolatos, tačiau jie vis dar reikalauja išsamaus ir visapusiško tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti ar pasiteisina, lyginant su vidutinėmis trąšų normomis:
• azoto trąšų normų nustatymas augalams pagal dirvoje esantį mineralinio azoto kiekį;
• fosforo ir kalio trąšų normų koregavimas pagal šiuo metu esamus pataisos koeficientus, priklausomai nuo judriųjų fosforo ir kalio kiekių dirvožemyje;
• trąšų normų skaičiavimas planuojamam derliui gauti balansiniu metodu;
• sumažintų mineralinių trąšų normų panaudojimą sėjomainoje.
Be to, šalyje, esant dirvoms mažai humusingoms, didelę reikšmę, didinant žemės ūkio augalų derlius, turi organinės trąšos. Pastaraisiais metais, sumažėjus gyvulių skaičiui, mažiau jų sukaupiama.
Greta kitų priemonių, skatinančių organinių medžiagų gausinimą dirvožemyje yra šiaudų panaudojimas /Bartaševič, 1987; Tugalcev, 1987/. Tačiau Lietuvoje šiuo klausimu tyrimų yra nepakankamai.
Baigiamajame darbe pateikiami penkialaukės sėjomainos (žieminiai kviečiai, bulvės, miežiai, I ir II naudojimo metų daugiametės žolės) 2001-2003 metais augusių trijų augalų rūšių - žieminių kviečių - bulvių - miežių grandies derliaus ir kokybės duomenys, priklausomai nuo skirtingais būdais apskaičiuotų NPK trąšų normų, mėšlo ir šiaudų, kaip trąšos, panaudojimo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-02-21
DalykasŽemės ūkio diplominis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasDiplominiai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai28 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis64.08 KB
AutoriusVycka_a
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasZ. Vaišvila
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Skirtingais budais apskaiciuotu mineraliniu trasu normu veiksmingumas sukulturintame smelingo priemolio isplautzemyje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 26 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Z. Vaišvila
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą