(478 darbai)
(7 puslapiai)
1922 metų žemės reforma Lietuvoje. Žemės reformos priežastys. Agrariniai 1918-1921 metų įstatymai. Žemės reformos įstatymas. Reformos vykdymas. Žemės reformos išparceliuoti plotai iš Žemės fondo hektarais. Išperkamieji mokesčiai. Kaimų skirstymas viensėdžiais ir servitutų likvidavimas. Melioracija. Žemės reformos vertinimas. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Įvadas. 199 Karvių laikymo technologija. Karvidės. Karvių guoliavietės. Boksai. Karvių šėrimas, girdymas, mėšlo šalinimas. Išvados. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Įvadas. Reikalavimai gyvulių laikymo patalpų mikroklimatui. Tvartų vėdinimo sistemos. Tvarto vėdinimo sistemos parametrų skaičiavimas. Gyvulių laikymo technologija Lietuvoje. Galvijų laikymo technologijos. Gyvulių šėrimo technologija. Vidaus įranga. Ventiliacijos sistemų parametrų skaičiavimas. Oro apykaitos kartotinumas. Tvarto šildymo sistemos parametrų skaičiavimas. Plyšinės ventiliacijos sistemos parametrų skaičiavimas. Tvarto vėdinimo schema. Išvados. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Agrarinės politikos esmė, tikslai ir uždaviniai. Agrarinės politikos veiksniai. Agrarinės politikos metodai ir priemonės bei jų įvertinimas. Žemės ūkio ir agrarinės politikos modeliai. Agrarinės politikos subjektai. Lietuvos integracija į Europos Sąjungos (ES) ir žemės ūkio pertvarkymo problemos. Svarbiausieji pertvarkymai Lietuvos Žemės ir maisto ūkyje. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo organizavimas. Agrarinės politikos priemonių finansavimas. Skaityti daugiau(36 puslapiai)
Santrauka. Summary. Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti agrarinės politikos ir jos sudedamųjų dalių priemonių vertinimą remiantis ankstesniais rezultatais, planais, normatyvais, laikotarpiais, ekspertų vertinimais pagal tam tikras kriterijų ir rodiklių sistemas. Agrarinės politikos priemonių vertinimo samprata ir pagrindinės nuostatos. Agrarinės politikos priemonių vertinimo sistema, lygmenys ir grupės. PHARE programos reikšmė ir vertinimas. Sapard programos reikšmė ir vertinimas. 2004-2006 metų kaimo plėtros programos ir jos priemonių vertinimas. 2007-2013 metų kaimo plėtros programos ir jos priemonių vertinimas. Tiesioginių išmokų vertinimas šalies ir ūkio subjekto lygiu. Agrarinės politikos priemonių vertinimo perspektyvos. Išvados ir pasiūlymai. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Įvadas. Prekių mokslo reikšmė. Prekių vartojamosios savybės. Maisto produktų laikymo ypatumai. Serbentai. Juodųjų serbentų maistinė vertė. Raudonųjų serbentų maistinė vertė. Serbentų kilmė. Serbentų pagrindinės rūšys ir jų ypatumai. Agrastai. Agrastų maistinė vertė. Agrastų kilmė. Agrastų pagrindinės rūšys ir jų ypatumai. Uogų užšaldymas. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Agrochemijos pagrindai. Agrochemijos istorija. Trąšų naudojimas Lietuvoje. Trąšų klasifikacija. Organinės trąšos. Mineralinės trąšos. Tręšimo sistema sėjomainoje. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Trąšų reikšmė augalams. Azoto trąšos. Fosforas. Kalis. Tręšimo sistema. Organinių ir mineralinių trąšų laikymas. Azoto trąšos. Fosforo ir kalio trąšos. Kalkinimas. Reikiamų trąšų kiekis. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Agrochemijos pagrindai. Agrochemijos istorija. Trąšų naudojimas Lietuvoje. Trąšų klasifikacija. Organinės trąšos. Kraikinio mėšlo kaupimas ir laikymas. Mėšlo normos. Mėšlo įterpimo gylis. Kitos organinės trąšos. Organinių trąšų įterpimo laikas ir vieta sėjomainoje. Mineralinės trąšos. Azotinės trąšos. Azoto trūkumo požymiai. Azotinių trąšų gamyba. Tręšimas azotinėmis trąšomis. Fosforinės trąšos. Fosforo trūkumo požymiai. Fosforinių trąšų gamyba. Kalinės trąšos. Kalio trūkumo požymiai. Kalio trąšų gamyba. Sudėtinės ir kompleksinės trąšos. Trąšų maišymas. Mineralinių trąšų normos ir kiekiai. Tręšimo būdai ir laikas. Tręšimo sistema sėjomainoje. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Įvadas. Agroekologijos objektas ir supratimas. Gamtos įvairovė. Dirvožemis. Maisto medžiagų apykaita. Energija ekosistemose. Vandens apytaka. Aplinkos tarša. Žemės ūkio augalai. Išvados. Skaityti daugiau(28 puslapiai)
Įvadas. Žemės ūkio vystymo ir chemizavimo raida. Pirmosios žinios apie augalų maisto medžiagas. Žemės ūkio chemizavimas. Augalų apsaugos raida. Žemės ūkio raida Lietuvoje. Dabartiniai mokslo uždaviniai žemės ūkyje. Ekosfera. Ekosistemos. Ekosistemų klasifikavimas. Agroekosistemos. Energijos srautai ekosistemoje. Cheminiai elementai ir jų apytaka ekosferoje. Anglies ciklas. Deguonies ciklas. Azoto ciklas. Fosforo ciklas. Ekologinis žemės ūkis. Ekologinės žemdirbystės raida. Ekologinės žemdirbystės esmė ir tikslai. Ekologinio ūkio produktai – saugus maistas. Ekologiškų maisto produktų savybės. Maisto medžiagų apytaka agroekosistemoje. Ekstensyvios agroekosistemos. Intensyvios agroekosistemos. Vidutinio intensyvumo agroekosistemos. Energija ekosistemoje. Bioįvairovė ekosistemoje. Biologinės įvairovės išsaugojimo žemės ūkyje nuostatos. Biologinės įvairovės išsaugojimas augalininkystės sektoriuje. Biologinės įvairovės išsaugojimas gyvulininkystės sektoriuje. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Įvadas. Sėjomaina ūkyje. Priešsėlių parinkimas. Sėjomainos rotacija. Sėjomainų reikšmė. Mano ūkio sėjomaina. Humuso ir maisto medžiagų balanso apskaičiavimas ūkyje. Skaičiavimai. Humuso balansas. Maisto medžiagų balansas. Išneša su derliumi. Mėšlo laikymas ekologiniame ūkyje. Komposto gamyba. Dirvos apsauga nuo erozijos. Augalų kaimynystės ypatumai. Aplinkosauginė programa ūkyje. Ekologinio ūkininkavimo programa. Išvados. Darbas iliustruotas lentelėmis (3). Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Agroekologijos samprata. Dirvožemis. Žemės ūkis. Maisto medžiagų apytaka. Bioįvairovė. Agroklimatas. Išvada. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Įvadas. Lauko augalų bendrijos (agrofitocenozės). Piktžolių biologija. Agrofitocenozės struktūra. Augalų rūšių vyravimo skalė. Agrofitocenozių dinamika. Agrofitocenozių tarpusavio santykiai. Antropogeniniai faktoriai. Klimatiniai faktoriai. Edafiniai faktoriai. Biotiniai faktoriai. Ekosistemų produktyvumas. Agrofitocenozių klasifikacija. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Įvadas. Agronomijos pagrindų turinys. Derliaus priklausomybė nuo aplinkos ir kitų veiksnių. Žemės ūkio gamybos ypatumai. Žemės ūkio gamybos šakos. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija. Svarbiausios Lietuvos žemės ūkio problemos. Europos Sąjungos (ES) teigiamas poveikis. Šiuolaikinės Europos Sąjungos (ES) agrarinės politikos bruožai. Kas lemia ūkio būklę. Žemės ūkio švietimas. Augalų augimo veiksniai. Žemdirbystės dėsniai. Dirvotyra. Dirvotyros mokslo apibūdinimas. Dirvožemis ir jo reikšmė. Žemių vertinimas. Žemių vertinimo reikšmė. Dirvožemio bonitavimas. Dirvožemių susidarymas. Uolienų dulėjimo procesai. Dirvožemio sudėtis. Dirvožemio fizikinės savybės. Dirvožemio fizinės — mechaninės savybės. Lietuvos dirvožemių tipai. Dirvožemio derlingumas. Žemių kultūrinimas. Dirvožemio erozija. Žemių rekultivacija. Žemės dirbimas. Žemės dirbimo uždaviniai. Žemės dirbimo technologiniai procesai. Žemės dirbimo būdai – pagrindinis. Rudeninio ir pavasarinio žemės dirbimo uždaviniai. Arimas ir trumpa ariamosios žemdirbystės apžvalga. Agrotechniniai reikalavimai arimui. Paviršinis žemės dirbimas. Žemės dirbimo tvarka žiemkenčiams. Nepudyminiai žiemkenčių preisseliai ir žemės dirbimas. Žemės dirbimas prieš sėją ankstyvosios sėjos vasariniams augalams. Posėjinis žemės dirbimas vasariniams augalams. Lauko augalų savybės. Žiemkenčiai. Žieminiai rugiai. Žieminiai kviečiai. Žieminiai miežiai. Žieminiai kvietrugiai. Žieminiai rapsai. Vasariniai augalai. Vasariniai miežiai. Avižos. Vasarinai rapsai. Vasariniai kviečiai. Grikiai. Žirniai. Sojos. Linai. Kaupiamieji. Bulvės. Cukriniai runkeliai. Kukurūzai. Daugiametės žolės. Raudonieji dobilai. Rausvieji dobilai. Baltieji dobilai. Melynžiedės liucernos. Rytiniai ožiarūčiai. Pašariniai motiejukai. Pievinės miglės. Pievos ir ganyklos. Daugiamečių žolių reikšmė. Varpinės daugiamėtės žolės. Ankštines daugiametės žolės. Sėtinių pievų ir ganyklų įrenginiai. Agrochemijos pagrindai. Agrochemija. Tyrimo objektai. Agrochemijos uždaviniai. Trąšų klasifikacija. Organiniu trąšų įterpimo laikas ir vieta sėjomainoje. Mineralinės trąšos ir jų klasifikacija. Mineralinių trąšų normos. Tręšimo būdai. Tręšimo sistema sėjomainoje. Trąšų klasifikacija. Sėkla ir sėja, selekcija ir sėklininkystė. Sėklos kokybė. Sėklos norma. Pagrindinių žemės ūkio augalų sėklos norma. Sėjos ir sodinimo būdai. Sėklų įterpimo gylis. Reikalavimai sėjai ir sėjamosioms mašinoms. Selekcija. Reikalavimai augalų veislėms. Augalų veislinių savybių palaikymas. Piktžolių kontrolė. Piktžolių apibūdinimas. Piktžolių daroma žala. Piktžolių biologinės savybės. Piktžolių klasifikavimas. Piktžolių kontrolės priemonės. Integruota piktžolių kontrolė. Herbicidų veiksmingumo sąlygos. Augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklės. Žemdirbystės sistemos ir sėjomainos. Žemdirbystės sistemos supratimas. Ekstensyvios žemdirbystės sistemos. Intensyvios žemdirbystės sistemos. Drėkinamų žemių žemdirbystė. Ekologinė ir biologinė žemdirbystė. Sėjomainos apibūdinimas. Sėjomainų rotacijų sudarymo principai. Augalų kaitaliojimo agrotechninė reikšmė. Augalų grupavimas sėjomaininiu požiūriu. Sėjomainų klasifikacija. Sėjomainų projektavimas. Skaityti daugiau(28 puslapiai)
Įvadas. Agronomijos pagrindų turinys. Derliaus priklausomybė nuo aplinkos ir kitų veiksnių. Derliaus priklausomybė nuo žemės ūkio gamybos technologijos elementų. Žemės ūkio gamybos ypatumai. Žemės ūkio gamybos šakos. Žemės ūkio būklė Pasaulyje ir Lietuvoje. Žemės reformos Lietuvoje. Žemės ūkis Pasaulyje. Žemės rinka. Žemės ūkio vystymasis Lietuvoje. Kaimo plėtra. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija. Žemės ūkio būklė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Šiuolaikiniai Europos Sąjungos agrarinės politikos bruožai. Kas lemia ūkio būklę? Ekologinis ūkininkavimas. Žemės ūkio švietimas tarpukario Lietuvoje. Žemės ūkio švietimas. Žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Žemės ūkio rūmai. Žemės ūkio mokslas ir mokslo įstaigos Lietuvoje bei žymesnieji mokslininkai. Žemės ūkio mokslo įstaigos Lietuvoje. Lietuvos žemės ūkio švietimo ir mokslo įstaigos internete. Mokslo pasiekimų taikymas žemės ūkio gamyboje. Žemdirbystės reikšmė. Augalijos reikšmė. Maisto produktų suvartojimas. Atsistatančioji energija. Energetinė biomasė. Pagrindinės biomasės išteklių rūšys. Pagrindinės biomasės konversijos technologijos. Augalų augimo veiksniai. Šviesa. Šiluma. Vanduo. Dirvos drėgmė. Oras. Maisto medžiagos. Žemdirbystės dėsniai. Lietuvos klimatas. Skaityti daugiau(56 puslapiai)
Dirvožemis ir jo derlingumas. Herbicidai ir jų poveikis piktžolėms. Mineralinių trąšų panaudojimas lauko augalų tręšimui. Piktžolių paplitimas ir jų daroma žala. Sėjomaina ir jos elementai. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Agronominių eksperimentų pradžia ir plėtra Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvos žemės ūkio (LŽŪ) tyrimų įstaigos ir organizacijos. MTM: stebėjimas ir eksperimentas. Eksperimentų rūšys. Tyrimo problema, hipotezė, uždaviniai. Tyrimo temos parinkimas ir formulavimas. Tyrimo vieneto parinkimas ir šalutinės įtakos išvengimas. Bandymo variantai ir jų išdėstymas. Pakartojimų skaičius ir išdėstymo būdai. Lauko bandymo vietos parinkimas. Stebėjimų ir jų optimalios imties parinkimas. Tyrimų dokumentacija. Žemės dirbimas lauko bandymuose. Lauko bandymų tręšimas. Sėja ir sodinimas lauko bandymuose. Lauko bandymų pasėlių priežiūra. Lauko bandymų apipavidalinimas. Lauko bandymų derliaus nuėmimo ir apskaitos bendrieji reikalavimai. Javų derliaus nuėmimas ir apskaita. Šakniavaisių ir bulvių derliaus nuėmimas ir apskaita. Vienmečių ir daugiamečių žolių derliaus nuėmimas ir apskaita. Rapsų derliaus nuėmimas ir apskaita. Lauko daržovių bandymų ypatybės. Šiltnamio daržovių bandymų ypatybės. Sodo augalų bandymų ypatybės. Laboratoriniu bandymu ypatumai. Gamybiniai ir demonstraciniai bandymai. Demonstraciniai bandymai. Aibė ir imtis: sąvokų esmė. Duomenų užrašymo tvarka, apipavidalinimas ir reikšminių skaičių kiekio parinkimas. Imties ir vidurkio variacijos rodikliai. Skirtumų reikšmingumo įvertinimas pagal kriterijų t. Vienfaktorinio lauko bandymo duomenų dispersinės analizės esmė. Daugiamečiu kultūriniu augalų tyrimų rezultatų dispersines analizės ypatumai. Koreliaciniai ryšiai. Koreliacijos ir determinacijos koeficientai. Regresijos lygtis ir koeficientas. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Strateginis žemės ūkio kaimo plėtros programos nuostatos. Tarpukario žemės ūkio reforma. Valakų reforma. Baltijos regiono žemės ūkio vizija XXI amžiuje. Šalies teritorijos regioninės prielaidos plėtoti tausojamajam ūkiui. Žemdirbystės kaip sistemos samprata. Dirvožemio našumas ir jo išsaugojimas. Ūkio krypties (specializacijos) parinkimas nuo dirvožeminių ir kitų sąlygų. Pasėlių struktūra ir agrarinės veiklos apribojimas karsto zonoje. Ankštinių daugiamečių žolių agroekologinis vaidmuo tausojamojoje žemdirbystės sistemoje. Daugiamečių žolių įveisimas ir naudojimas ekologiniame ūkyje. Ankštinių augalų sukaupto azoto kiekio palyginimas įvairių žolių šaknys ir ražienose. Ūkio žolynų atnaujinimo būdai. Pakartotino ganyklų kalkinimo būdai ekologiniame ūkyje. Mėšlo įterpimo laikas priklausomai nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Žieminių javų auginimo technologija Dirvožemiai. Vasarinių javų auginimo technologija. Ankštinių augalų auginimo technologija. Ankstyvųjų bulvių auginimo ypatumai. Tarpiniai pasėliai. Antierozinis augalų kalendorius ir jo taikymas. Nenašių žemių naudojimo perspektyvos. Piktžolėtumo problema ekologiniame ūkyje ir sprendimo būdas. Žemės ūkio augalų grupės. Plačiausiai kaitoma žemdirbystės sistema. Sėjomainos kalvotame reljefe. Skaityti daugiau(3 puslapiai)
Sėkla, sėja ir selekcija. Sėklos kokybė. Sėklos norma ir kiekis. Sėjos ir sodinimo būdai. Sėklų įterpimo gylis. Agrotechniniai reikalavimai sėjai ir sėjamosioms mašinoms. Selekcija ir sėklininkystė. Reikalavimai augalų veislėms. Selekcijos darbas Lietuvoje. Selekcinio darbo metodai. Augalų veislių savybių palaikymas. Skaityti daugiau
