Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Mėsinių avių auginimo technologija
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Mėsinių avių auginimo technologija

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Mėsinių avių auginimo technologija. Mėsinių avių vertinimas. Ėriukų augimo intensyvumas. Kontrolinis penėjimas ir pašarų sąnaudos. Avinų ir ėriavedžių vertinimas pagal palikuonių produktyvumą. Avių veisimas. Avių veisimo metodai. Mėsinių savybių gerinimas. Veislinės vertės nustatymas. Avių šėrimas. Avių mitybos normos. Sausosios medžiagos. Apykaitos energija. Pašarų baltymai. Angliavandeniai. Riebalai. Mineralinės medžiagos. Vitaminai. Avių ir ėriukų penėjimas.

Ištrauka

Technologija – tai visuma procesų ( operacijų), reikalingų tam tikrai produkcijai. Ji apima visus procesus, susijusius su avių kergimu, ėriukų atsivedimu bei jų išauginimu iki ėrienos ar avienos pateikimo rinkai.
Mėsinių avių auginimo technologiją lemia gyvūnų dauginimo sezonoškumas. Beveik visų veislių avys intencyviai rujoja rudenį, o jauniklius atsiveda pavasariop, išskyrus Romanovo, vietinių šiurkščiavilnių ir dar kelių veilių avys, kurias galima kergti ištisus metus. Norint gauti daugiau ėriukų, avis rekomenduotina kerkti kas 8 mėnesius. Tuomet jos ėriuosis 3 kartus per 2 metus. Dažnasis ėrevimas neturi neigemos įtakos motinų ir prieauglio produktyvumui, tačiau per dažnai kergemos avys sunkiau apsivaisina ir veda silpnesnius jauniklius.
Atsižvelgiant į turimas patalpas, pašarų kiekį ir kokybę, relizuojamos produkcijos reikmę ir kitus veiksnius, avis galima kergti nuo liepos iki gruodžio mėnesio. Beje, įvairių preparatų pagalba avis galima priversti rujoti norimu laiku. Užsienio avių augintojai stengiasi, kad ėrevimosi laikotarpis užtruktų ne ilgiau kaip 2 savaites. Tuomet patogiau organizuoti visus darbus (avių šėrimas, ėriukų nujunkinimą bei realizavimą ir kt).
Siekiant aprūpinti rinką paklausia mėsa, būtina auginti perspektyvias mėsinės krypties avių veisles ir pradėti diegti pažangias intensyvaus ėriukų auginimo technologijas. Tik maži gamybos kaštai ir gera avienos kokybė gali užtikrinti avių ūkių pelningumą.

Mėsinių veislių avys tolimesniam veisimui atrenkamos pagal genotipinius (kilmę, palikuonių produktyvumą) ir fenotipinius (eksterjerą, kontituciją, brendimo greitį, vislumą, pieningumą, mėsingumą, prieaugį per parą, pašarų sąnaudas bei kitus) požymius.
Atsivestų ėriukų veislingumą apsperdžia jų kilmė (priklausymas savo gimimu kuriai nors veislei). Todėl labai svarbu yra teisingai parinkti poras tolimesniam veisimui ir tvarkingai vesti avių veislininkystės apskaitą.
Atrenkant avių prieauglį veislei ir parenkant poras, svarbu žinoti atskirų požymių paveldėjimo iš kartos į kartą galimybes. Kai kuriems ūkiškai naudingiems požymiams, pavyzdžiui, didelės reikšmės turi ir aplinkos sąlygos (šėrimas, laikymas).
Apie atskirų požymiu paveldėjimą galima spręsti iš avių kilmės duomenų ir palikuonių produktyvumo. Prieauglis vertinamas ne tik pagal tėvus ir protėvius, bet atsižvelgiama ir į išorinius giminaičius-seseris, pusseseres, brolius, pusbrolius ir t.t.
Žinant avių kilmę, galima atlikti bandos genealoginę analizę, sudaryti veisimo palnus ir pritaikyti tinkamiausius avių veisimo metodus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-06
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis15.67 KB
AutoriusRamunė
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mesiniu aviu auginimo technologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą