Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Lauko augalų savybės ir auginimo technologijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lauko augalų savybės ir auginimo technologijos

  
 
 
12345678
Aprašymas

Žieminiai rugiai. Auginimo technologija. Žieminiai kviečiai. Žieminiai miežiai. Žieminiai kvietrugiai. Vasariniai miežiai. Auginimo technologija. Avižos. Vasariniai kviečiai. Grikiai. Vasariniai ankštiniai augalai. Kilmė ir paplitimas. Naudojimas. Biologinės savybės. Derlingumas. Tinkamiausios veislės. Bulvės. Pašariniai ir cukriniai runkeliai. Linai. Vasariniai ir žieminiai rapsai. Kukurūzai.

Ištrauka

8. Lauko augalų savybės ir auginimo technologijos

Žieminiai rugiai
Reikšmė. Grūdai vartojami maistui (duona) ir perdirbimui (krakmolas, spiritas). Rečiau vartojami pašarui. Iš 100 kilogramų ruginių miltų iškepama 150 kg juodos duonos. Šiaudai tinka kraikui, naudojami kaip statybinė medžiaga (buvo dengiami stogai), presuojami į plokštes ar blokus.
Kilmė ir paplitimas. Kilę iš Vidurinės Azijos. Lietuvoje užsėjama apie 150 tūkstančių hektarų, pasaulyje - apie 15 milijonų hektarų. Daugiausiai rugių auginama Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje.
Biologinės savybės. Optimali dygimo temperatūra 12-16 oC, sudygsta per 5-6 dienas. Krūmijasi rudenį. Rugiai kryžmažiedžiai.
Derlingumas. Lietuvoje vidutiniškai prikuliama 28 cnt/ha.
Tinkamiausios veislės. Duoniai (Lietuva), Rukai (Lietuva), Motto Lenkija), Hacada (Vokietija), Marder (Vokietija), Esprit (Vokietija).
Auginimo technologija.
Dirvožemiai – nusausinti priesmėliai, lengvi priemoliai;
Priešsėliai ir žemės dirbimas – juodieji pūdymai pavasarį neužsėjami, per vasarą dirbami, likus 2-3 savaitėms iki sėjos giliai suariama; užimtieji pūdymai – anksti pavasarį užsėjami trumpos vegetacijos augalais, liepos mėnesio pradžioje derlius nuimamas, skutamos ražienos, likus 2-3 savaitėms iki sėjos giliai suariama; sideraciniai pūdymai – pavasarį užsėjami sideratui skiriamais augalais (lubinais, rapsais), liepos pradžioje sideratų derlius užariamas, likus 2-3 savaitėms iki sėjos giliai suariama; daugiametės žolės – birželio pabaigoje žolių derlių nuėmus negiliai suariama ar sulėkščiuojama, likus 2-3 savaitėms iki sėjos giliai suariama; kiti (nepūdyminiai) priešsėliai (vasarojus, žiemkenčiai) – derlių nuėmus giliai suariama. Prieš žiemkenčių sėją kultivuojama ir akėjama sėklų įterpimo gyliu.
Tręšimas – prieš sėją P60-90, K70-100, pavasarį N30-60;
Sėklos norma – 170-190 kg/ha;
Sėjos laikas ir sėjos būdas – rugpjūčio mėnesio pabaiga – rugsėjo mėnesio pradžia, eilinė sėja 12-15 cm tarpueiliais.
Pasėlių priežiūra - po sėjos volavimas; Herbicidai: prieš žiemojančias piktžoles – rudenį iki sudygimo stompas 4,0-5,0 kg, pavasarį prieš dviskiltes piktžoles: dialenas 2,0-2,5, MCPA 2,0-2,7, granstaras 0,027, ir kt.;

Žieminiai kviečiai
Reikšmė. Manoma, kad tai vienas iš seniausiai žmogaus auginamų augalų. Jau prieš 6000 metų auginta Egipte, vėliau Kinijoje, Užkaukazėje. Kvietine duona maitinasi daugiau kaip pusė žemės rutulio gyventojų. Iš 100 kg kvietinių miltų iškepama 120 kilogramų baltos duonos. Iš kviečių grūdų gaminamas krakmolas, spiritas. Šiaudai naudojami kraikui, rečiau pašarui.
Kilmė ir paplitimas. Manoma kilus iš Šiaurinės Afrikos, ar Vidurinės Azijos. Daugiausiai auginama Rusijoje, Kinijoje, Kanadoje, JAV. Lietuvoje žieminiais kviečiais užimama apie ketvirtadalis javų pasėlių ploto - 250-300 tūkstančių hektarų.
Biologinės savybės. Geriausiai dygsta 10-14 oC temperatūroje. Krūmijasi pavasarį. Šaknų sistema silpnesnė nei rugių, todėl ir dera blogiau lengvesnėse, mažiau derlingose dirvose. Kviečiai yra savidulkiai augalai. Grūdai turi glitimo, kurio kiekis turi reikšmės kepimo savybėms.
Derlingumas. Lietuvoje vidutiniškai prikuliama apie 36 cnt/ha. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje - 70-80, o pasaulio rekordas - 192 cnt/ha.
Tinkamiausios veislės. Širvinta (Lietuva), Moskovskaja nizkostebelnaja (Rusija), Zentos (Vokietija), Bussard Vokietija), Aron (Vokietija), Kosack (Švedija), Portal (Vokietija), Almari (Lenkija), Begra (Lenkija), Ibis (Vokietija), Lars (Vokietija), Alba (Lenkija), Jubilatka (Lenkija), Marabu (Vokietija),.
Auginimo technologija.
Dirvožemiai – nusausinti derlingi priemoliai ir moliai; ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-16
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis19.95 KB
AutoriusEgle
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lauko augalai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 7 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą