Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žemdirbystės pagrindai
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Žemdirbystės pagrindai

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839
Aprašymas

Žemės ūkio gamybos savitumai, apimtys, reikšmė. Augalų augimo sąlygos. Šviesa. Šiluma. Vanduo. Dirvožemio oras. Augalų maisto medžiagos. Augalų vegetacijos faktorių reguliavimas ir Debeneko kubilėlis. Žemės dirbimo uždaviniai. Pagrindinė (rudeninė) žemės dirbimo sistema. Pagrindinės (rudeninės) žemės dirbimo sistemos darbai. Ražienų skutimas. Rudeninis arimas. Velėninių dirvų (dobilienų, dirvonų) dirbimas rudenį. Dirvų dirbimas rudenį po kaupiamųjų. Priešsėjinė žemės dirbimo sistema. Pavasarinė žemės dirbimo sistema. Pūdymų žemės dirbimo sistema. Žemės dirbimo būdai. Gilusis žemės dirbimas (arimas). Arimo greitis, gylis. Armens gilinimas. Arimo būdai. Arimo laikas. Paviršinis žemės dirbimas. Paviršinio žemės dirbimo darbai. Ražienų skutimas. Kultivavimas. Akėjimas. Volavimas. Dirvų lyginimas. Lėkščiavimas. Sėjomainų supratimas. Pasėlių struktūra. Kultūrinio kaitaliojimo priežastys. Cheminio pobūdžio priežastys. Fizinio pobūdžio priežastys. Biologinio pobūdžio priežastys. Sėjomainų klasifikacija ir rotacijų pavyzdžiai. Sėjomainų grandys. Priešsėlių parinkimas. Sėjomainų skaičius ūkyje, medelyne ir pan. Sėjomainos laukai. Sėjomainų projektavimas ir įgyvendinimas. Bendros žinios apie piktžolių kilmę ir jų paplitimą. Piktžolių žala. Piktžolių dauginimasis ir jų paplitimas. Piktžolių klasifikacija. Trumpaamžės piktžolės. Daugiametės piktžolės. Priemonės piktžoles naikinti. Apsauginės priemonės. Stelbimo priemonės. Naikinimo priemonės. Herbicidų klasifikacija ir naudojimas. Trąšų reikšmė. Augalų mitybos elementai. Augalų maitinimasis per šaknis ir lapus. Augalų mineralinės mitybos sąlygos. Maisto medžiagų poreikiai įvairiuose augalų augimo ir vystymosi stadijoje. Mineralinio augalų maitinimosi diagnostika ir tręšimo reikalingumo nustatymas. Humuso, reakcijos ir aprūpinimo pagrindinėmis maisto medžiagomis kartogramos, jų sudarymo metodika. Organinės ir žaliosios trąšos. Mineralinės trąšos. Azoto trąšos. Kalio trąšos. Fosforo trąšos. Sudėtinės trąšos. Kompleksinės trąšos. Mikroelementų trąšos. Bakterinės trąšos. Kalkinės medžiagos. Pagrindinis, papildomas ir vietinis (dalinis) trąšų panaudojimo būdai. Mineralinio trąšų kiekio apskaičiavimas. Trąšų laikymas ir paruošimas.

Ištrauka

Žemės ūkio gamybos savitumai, apimtys, reikšmė

Augalų augimui yra reikalinga energija. Jie tą energiją įsisavina iš Saulės. Kiti gyvi organizmai naudojasi augalų sukaupta Saulės energija. Manoma, kad apie 25% augalų pagamintos organinės masės tenka žmogaus maistui, likusi dalis tenka gyvuliams ir mikroorganizmams.
Augalinių produktų savybės priklauso nuo augalų rūšies. Augalai yra skirstomi į daugiamečius sumedėjusius, daugiamečius žolinius ir vienmečius. Pagal augalų ilgaamžiškumą pati augalininkystė yra skirstoma į miškininkystę, pievininkystę ir laukininkystę. Žemės ūkio gamyba pasižymi šiais savitumais:
1. Žemės ūkio gamyba yra seniausia liaudies ūkio šaka.
2. Žemės ūkio gamyba plačiausiai išplitusi visoje Žemėje.
3. Žemės ūkio gamybos negalima sukoncentruoti mažame plote.
4. Žemės ūkio gamyba yra sezoninė.
5. Žemės ūkio gamybos apyvarta daug lėtesnė už pramonės.
6. Žemės ūkio gamyba priklauso nuo meteorologinių sąlygų.

Augalų augimo sąlygos

Normaliai augti ir derėti augalai gali tik tam tikromis sąlygomis. Būtinos augalui augti sąlygos yra vadinamos vegetacijos faktoriais (augimo veiksniais). Svarbiausi vegetacijos faktoriai yra šviesa, šiluma, vanduo, oras ir maisto medžiagos (jos būna ištirpusios dirvožemio vandenyje arba įeina į oro sudėtį). Jei kurio nors vieno iš tų faktorių nebūna, augalas negali augti, nes vienas faktorius neatstoja kito (pvz., vanduo – maisto medžiagų arba šviesa – šilumos).

Šviesa

Šviesa yra vienas iš svarbiausių augalų vegetacijos faktorių. Ji būtina organinių medžiagų (krakmolo, cukraus, baltymų ir riebalų) gamybai. Be šviesos augalų lapai būtų bespalviai. Žaliai lapus nudažo pigmentas chlorofilas, o jis pasigamina tik šviesoje. Kadangi chlorofilas sugeria raudonuosius ir geltonuosius saulės spindulius (jų reikia organinei medžiagai kurti), o žalius atspindi, tai lapai ir atrodo žali.
Fotosintezė vyksta dienos šviesoje, nuo saulės patekėjimo iki laidos. Karštomis vasaros dienomis, kai augalų lapai apvysta, fotosintezės procesas sulėtėja arba ir visai sustoja.
Pagrindinis šviesos šaltinis yra saulė. Iš jos per 1 sekundę į žemės paviršių patenka toks energijos kiekis, kokį gautume, sudeginę 11 600 bilijonų tonų anglies. Augalas sunaudoja tik dalį gaunamos saulės energijos (1/5), kita dalis išspinduliuojama atgal į erdvę.
Saulės energiją augalai ima lapais. Augalų lapų paviršius yra daug didesnis už tą plotą, kurį jie užima augdami. Kadangi augalų lapų paviršius yra toks didelis, labai svarbu augalus pasėti ar pasodinti taip, kad augdami jie neužstotų vienas kitam šviesos ir galėtų normaliai vystytis.
Mūsų šalyje augalai geriausiai naudoja šviesą ir maisto medžiagas, kai į hektarą sėjama: rugių – 5–6 mln., kviečių – 4–5 mln., miežių – 3–4 mln., kukurūzų – 150– 200 tūkst., o bulvių sodinama 55 tūkst. gumbų.
Nuo šviesos labai priklauso ir užauginto derliaus kokybė. Vaisiai ir uogos saulėtą vasarą geriau subręsta ir būna saldesni, cukriniai runkeliai cukringesni, bulvės krakmolingesnės, linų sėmenys riebalingesni, šienas baltymingesnis ir t. t.


Šiluma

Šiluma augalui yra ne mažiau svarbi, kaip šviesa. Jos reikia sėkloms sudygti ir augalams augti bei vystytis. Be to, šiluma būtina normaliai dirvos mikroorganizmų veiklai.
Svarbiausias šilumos šaltinis yra saulės energija. Nors didelė šios energijos dalis, atsispindėjusi nuo žemės paviršiaus ir debesų, grįžta atgal į visatą, bet nemaža šilumos sugeria atmosfera ir žemės paviršius.
Pavasarį šaltoje dirvoje pasėtos augalų sėklos ilgai nesudygsta. Be to, jos dažnai nukenčia ir nuo dirvoje esančių pelėsių. Įvairių augalų sėklos gali sudygti tik tam tikroje temperatūroje. Svarbiausių žemės ūkio kultūrų sėklų dygimo ir daigų augimo minimali temperatūra nurodyta 1 lentelėje. Žinant sėklų dygimo temperatūrą, galima parinkti tinkamiausią sėjos laiką. Paprastai jis nesutampa su tuo laikotarpiu, kai dirva įšyla iki optimalios sėklų dygimo temperatūros, nes optimali temperatūra yra gana aukšta (žiemkenčiams – 12–16º C, vasarojui – 18–25º C). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-17
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis39 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis79.47 KB
Autoriusieva
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai0 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word zemdirbystes konspektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-01-07 IP: 84.15.19.92
    agronomas sako

    normalus, glaustas darbas ž ū specialistams

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą