Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Gyvulininkystė (8)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvulininkystė (8)

  
 
 
12345
Aprašymas

Žemės ūkio gyvulių šėrimo principai. Jautienos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Pašaro apykaitos energijos galvijams skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Šalinimo organų sistema. Gyvulių su vienkameriniu ir daugiakameriniu skrandžiu virškinimo sistemos ypatumai. Galvijų konstitucija. Eksterjeras- gyvulio kūno dalių išorinių savybių visuma. Paukščių anatomijos ir fiziologijos ypatumai. Ūkinės ir biologinės savybės. Galvijų laikymo būdai. Melžiamų karvių šėrimas. Karvių vertinimo kriterijai. Paukštienos gamybos technologija. Organai ir sistemos. Veisimo metodai. Atranka ir parinkimas. Pieno produkcijos apskaita. Kiaulių bandos struktūra ir kiaulienos gamybos planavimas. Kiaušinių gamybos technologija. Avių produkcija ir jos gamybos technologija. Ožkų veislės. Dauginimosi organų sistema. Paršelių šėrimas iki atjunkinimo. Kiaulių laikymo būdai. Lesalų receptūros sudarymas. Lesalo apykaitos energijos skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Veislinių paršavedžių vertinimas.

Ištrauka

14. Žemės ūkio gyvulių šėrimo principai
gyvulių negalima šerti nei per gausiai nei nepakankamai. Tiek vienu tiek kitu atveju sumažėja jų produktyvumas. Be to, taip šerti ūkiu neapsimoka ekonomiškai. Su mažiausiomis pašarų sąnaudomis maksimalią gyvulių produkciją galima gaiti, tik šeriant juos normuotai. Normuotai šeriami gyvuliai turi gauti tiek pašarų ir su jais tiek maisto medž, kad jų visiškai pakaktų gyvybei palaikyti ir maksimaliam kiekiui geros kokybės produkcijos gauti. Didėjant gyvulio produktyvumui, mažėja pašarų sąnaudos produkcijos vienetui.
Šėrimo norma – tai pašarų maisto medž kiekis, reikalingas vienam gyvuliui per parą. Šėrimo normuose maisto medžiagų reikmė gyvuliams išreiškiama pašariniais vienetais, virškinamaisiais proteinais, valgomąja druska, kalciu, fosforu ir karotinu. Šėrimo normos apskaičiuojamos atsižvelgiant į gyvulio rūšį, veislę, lytį, amžių, fiziologinę būklę ir produktyvumą.

22. Jautienos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Mėsa yra labai svarbus maisto produktas. Galvijo mėsos produkcija apibūdinama kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais. Kiekybiniai rodikliai – augimo intensyvumas, pašarų įsisavinimo efektyvumas, skerdienos ir vidaus riebalų masė bei išeiga. 1.Augimo intensyvumas yra labai svarbus ekonominis rodiklis. Greitai augantys galvijai per trumpesnį laiką užauga iki norimos kondicijos, todėl mažiau būna išlaidų jų priežiūrai ir mėsos gamyba efektyvesnė. Augimo intensyvumas vienodomis šėrimo ir laikymo sąlygomis priklauso nuo daugelio veiksnių: veislės, individualių savybių, lyties ir kt. 2.Pašarų įsisavinimo efektyvumas.Audiniams sintetinti jaunesni galvijai naudoja pašarą efektyviau negu vyresnio amžiaus. Efektyviausiai pašarus naudoja nekastruoti buliukai. 3. Galvijų skerdiena gaunama, nulupus paskersto galvijo odą, nupjovus galvą, pašalinus vidaus organus ir riebalus bei nupjovus priekines kojas iki riešo, o užpakalines – iki kulno sąnario. Skerdienos išeiga yra skerdienos masės ir masės prieš skerdimą santykis procentais. Tai svarbus rodiklis. Ji priklauso nuo veislės, lyties, amžiaus, šėrimo įvairiais augimo laikotarpiais, įmitimo ir individualių gyvulio savybių. Didžiausia ji būna suaugusių ir gerai įmitusių gyvulių. Per visą augimo laiką gausiai ir pilnaverčiais racionais šeriamų gyvulių skerdienos išeiga būna didesnė. Skerdienos morfologinė sudėtis ir mėsos kokybė yra kokybiniai rodikliai. 1. Skerdienos morfologinė sudėtis priklauso nuo atskirų audinių santykio. Svarbiausi yra raumenų, riebalų ir kaulų audiniai. Juo skerdienoje daugiau raumenų ir riebalų audinio, juo ji geresnė. 2. Mėsos kokybė priklauso nuo jos cheminės sudėties ir fizinių savybių. Svarbiausia mėsos sudedamoji dalis yra baltymai. Geros kokybės galvijienoje baltymų būna 10-20 proc. Riebalai. Kiek jų turėtų būti geroje mėsoje, priklauso nuo vartotojo, kuriam ji skiriama. Mėsos energetinė vertė irgi svarbus svarbus jos kokybės rodiklis. Ji apskaičiuojama iš galvijienos cheminės sudėties. Vienas iš svarbiausių rodiklių, lemiančių galvijienos kokybę, yra jos švelnumas. Švelni mėsa yra ne tik sveikesnė, bet ir turi daugiau pilnaverčių baltymų.

18.Pašaro apykaitos energijos galvijams skaičiavimas pagal ES šalių reikalavimus.
Galvijams, išskyrus melžiamas karves, skirto pašaro apykaitos energijai apskaičiuoti naudojama formulė:AE(MJ/kg SM)=0,146xDS+0,007xŽB+0,0224xŽR+1,242 čia:
AE(MJ/kg SM)-apykaitos energijos kiekis pašaro sausosios medžiagos viename kg; DS-susidariusių dujų kiekis
ŽB-žaliųjų baltymų kiekis pašaro sausoje medžiagoje %; ŽR-žalių riebalų kiekis pašaro sausoje medžiagoje %; 0,146, 0,007, 0,0224, 1,242-regresijos lygties koeficientai.
Gamyboje siekiant supaprastinti pašarų, skirtų galvijams įvertinimą pagal apykaitinę energiją AE ir NEL(MJ/kg) galima naudoti šias fomules:
Žolei: Pirmo pjovimo
AE=14,06-0,01370xŽL+ 0,00483xŽB-0,00980xŽP.
Kitų pjovimų
AE=12,47-0,00686xŽL+ 0,00388xŽB-0,01335xŽP.
Žolių silosui: Pirmo pj.
AE=13,99-0,01193xŽL+ 0,00393xŽB-0,01177xŽP.
Kitų pjovimų
AE=12,91-0,01003xŽL+ 0,00689xŽB-0,01553xŽP.
Šienui: Pirmo pjovimo
AE=13,69-0,01624xŽL+ 0,00693xŽB-0,00670xŽP.
Kitų pjovimų
AE=14,05-0,01784xŽL. čia
AE (MJ/kg SM; žalių maisto medžiagų kiekis g/kg SM); ŽL-žalios ląstelienos kiekis SM g/kg; ŽB-žalių baltymų kiekis SM g/kg; ŽP-žalių pelenų SM g/kg.
Kombinuotiesiems paš.
AE=15,14+0,0130xŽR-0,0195xŽL-0,0163xŽP.
NEL=9,89+0,0067xŽR-0,0146xŽL-0,0119xŽP.
Komb. ir stambiems paš:
AE=14,72+0,0143xŽR-0,0148xŽL-0,0121xŽP.
NEL=9,05+0,0081xŽR-0,0101xŽL-0,0074xŽP. čia
AE-apykaitinė energija MJ/kg SM; NEL-neto energija laktacijai MJ/kg SM; ŽR-žalių riebalų SM g/kg; ŽL-žalios ląstelienos kiekis SM g/kg; ŽP-žalių pelenų SM g/kg.
Kai nėra galimybės įvertinti dujų susidarymo kiekio (DS), NEL galima naudoti apskaičiuoti pagal šias formules:
Pievų ganyklų žolės žaliai masei: 1 pjovimo NEL
(MJ/kg SM)=10,38-0,123xŽL.
2 pjovimo NEL (MJ/kg SM)=8,31-0,064xŽL.
Silosui: 1 pjovimo NEL(MJ/kg SM)=10,15-0,108xŽL.
2 pjovimo NEL(MJ/kg SM)=9,07-0,093xŽL.
Šienui: 1 pjovimo NEL(MJ/kg SM)=10,78-0,146xŽL.
2 pjovimo NEL(MJ/kg SM)=9,26-0,105xŽL. čia ŽL-žalios ląstelienos kiekis sausojoje medžiagoje %. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-13
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis32.28 KB
AutoriusSimona
Viso autoriaus darbų17 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasGriglionis
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word gspera [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 11 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Griglionis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą