Šperos.lt > Žemės ūkis > Žemės ūkio šperos
Žemės ūkio šperos

(37 darbai)

Agrarinė politikaAgrarinės politikos esmė, tikslai ir uždaviniai. Agrarinės politikos veiksniai. Agrarinės politikos metodai ir priemonės bei jų įvertinimas. Žemės ūkio ir agrarinės politikos modeliai. Agrarinės politikos subjektai. Lietuvos integracija į Europos Sąjungos (ES) ir žemės ūkio pertvarkymo problemos. Svarbiausieji pertvarkymai Lietuvos Žemės ir maisto ūkyje. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo organizavimas. Agrarinės politikos priemonių finansavimas. Skaityti daugiau
AgronomijaĮvadas. Agronomijos pagrindų turinys. Derliaus priklausomybė nuo aplinkos ir kitų veiksnių. Žemės ūkio gamybos ypatumai. Žemės ūkio gamybos šakos. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija. Svarbiausios Lietuvos žemės ūkio problemos. Europos Sąjungos (ES) teigiamas poveikis. Šiuolaikinės Europos Sąjungos (ES) agrarinės politikos bruožai. Kas lemia ūkio būklę. Žemės ūkio švietimas. Augalų augimo veiksniai. Žemdirbystės dėsniai. Dirvotyra. Dirvotyros mokslo apibūdinimas. Dirvožemis ir jo reikšmė. Žemių vertinimas. Žemių vertinimo reikšmė. Dirvožemio bonitavimas. Dirvožemių susidarymas. Uolienų dulėjimo procesai. Dirvožemio sudėtis. Dirvožemio fizikinės savybės. Dirvožemio fizinės — mechaninės savybės. Lietuvos dirvožemių tipai. Dirvožemio derlingumas. Žemių kultūrinimas. Dirvožemio erozija. Žemių rekultivacija. Žemės dirbimas. Žemės dirbimo uždaviniai. Žemės dirbimo technologiniai procesai. Žemės dirbimo būdai – pagrindinis. Rudeninio ir pavasarinio žemės dirbimo uždaviniai. Arimas ir trumpa ariamosios žemdirbystės apžvalga. Agrotechniniai reikalavimai arimui. Paviršinis žemės dirbimas. Žemės dirbimo tvarka žiemkenčiams. Nepudyminiai žiemkenčių preisseliai ir žemės dirbimas. Žemės dirbimas prieš sėją ankstyvosios sėjos vasariniams augalams. Posėjinis žemės dirbimas vasariniams augalams. Lauko augalų savybės. Žiemkenčiai. Žieminiai rugiai. Žieminiai kviečiai. Žieminiai miežiai. Žieminiai kvietrugiai. Žieminiai rapsai. Vasariniai augalai. Vasariniai miežiai. Avižos. Vasarinai rapsai. Vasariniai kviečiai. Grikiai. Žirniai. Sojos. Linai. Kaupiamieji. Bulvės. Cukriniai runkeliai. Kukurūzai. Daugiametės žolės. Raudonieji dobilai. Rausvieji dobilai. Baltieji dobilai. Melynžiedės liucernos. Rytiniai ožiarūčiai. Pašariniai motiejukai. Pievinės miglės. Pievos ir ganyklos. Daugiamečių žolių reikšmė. Varpinės daugiamėtės žolės. Ankštines daugiametės žolės. Sėtinių pievų ir ganyklų įrenginiai. Agrochemijos pagrindai. Agrochemija. Tyrimo objektai. Agrochemijos uždaviniai. Trąšų klasifikacija. Organiniu trąšų įterpimo laikas ir vieta sėjomainoje. Mineralinės trąšos ir jų klasifikacija. Mineralinių trąšų normos. Tręšimo būdai. Tręšimo sistema sėjomainoje. Trąšų klasifikacija. Sėkla ir sėja, selekcija ir sėklininkystė. Sėklos kokybė. Sėklos norma. Pagrindinių žemės ūkio augalų sėklos norma. Sėjos ir sodinimo būdai. Sėklų įterpimo gylis. Reikalavimai sėjai ir sėjamosioms mašinoms. Selekcija. Reikalavimai augalų veislėms. Augalų veislinių savybių palaikymas. Piktžolių kontrolė. Piktžolių apibūdinimas. Piktžolių daroma žala. Piktžolių biologinės savybės. Piktžolių klasifikavimas. Piktžolių kontrolės priemonės. Integruota piktžolių kontrolė. Herbicidų veiksmingumo sąlygos. Augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklės. Žemdirbystės sistemos ir sėjomainos. Žemdirbystės sistemos supratimas. Ekstensyvios žemdirbystės sistemos. Intensyvios žemdirbystės sistemos. Drėkinamų žemių žemdirbystė. Ekologinė ir biologinė žemdirbystė. Sėjomainos apibūdinimas. Sėjomainų rotacijų sudarymo principai. Augalų kaitaliojimo agrotechninė reikšmė. Augalų grupavimas sėjomaininiu požiūriu. Sėjomainų klasifikacija. Sėjomainų projektavimas. Skaityti daugiau
Agronomija (4)Agronominių eksperimentų pradžia ir plėtra Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvos žemės ūkio (LŽŪ) tyrimų įstaigos ir organizacijos. MTM: stebėjimas ir eksperimentas. Eksperimentų rūšys. Tyrimo problema, hipotezė, uždaviniai. Tyrimo temos parinkimas ir formulavimas. Tyrimo vieneto parinkimas ir šalutinės įtakos išvengimas. Bandymo variantai ir jų išdėstymas. Pakartojimų skaičius ir išdėstymo būdai. Lauko bandymo vietos parinkimas. Stebėjimų ir jų optimalios imties parinkimas. Tyrimų dokumentacija. Žemės dirbimas lauko bandymuose. Lauko bandymų tręšimas. Sėja ir sodinimas lauko bandymuose. Lauko bandymų pasėlių priežiūra. Lauko bandymų apipavidalinimas. Lauko bandymų derliaus nuėmimo ir apskaitos bendrieji reikalavimai. Javų derliaus nuėmimas ir apskaita. Šakniavaisių ir bulvių derliaus nuėmimas ir apskaita. Vienmečių ir daugiamečių žolių derliaus nuėmimas ir apskaita. Rapsų derliaus nuėmimas ir apskaita. Lauko daržovių bandymų ypatybės. Šiltnamio daržovių bandymų ypatybės. Sodo augalų bandymų ypatybės. Laboratoriniu bandymu ypatumai. Gamybiniai ir demonstraciniai bandymai. Demonstraciniai bandymai. Aibė ir imtis: sąvokų esmė. Duomenų užrašymo tvarka, apipavidalinimas ir reikšminių skaičių kiekio parinkimas. Imties ir vidurkio variacijos rodikliai. Skirtumų reikšmingumo įvertinimas pagal kriterijų t. Vienfaktorinio lauko bandymo duomenų dispersinės analizės esmė. Daugiamečiu kultūriniu augalų tyrimų rezultatų dispersines analizės ypatumai. Koreliaciniai ryšiai. Koreliacijos ir determinacijos koeficientai. Regresijos lygtis ir koeficientas. Skaityti daugiau
Agronomija (5)Strateginis žemės ūkio kaimo plėtros programos nuostatos. Tarpukario žemės ūkio reforma. Valakų reforma. Baltijos regiono žemės ūkio vizija XXI amžiuje. Šalies teritorijos regioninės prielaidos plėtoti tausojamajam ūkiui. Žemdirbystės kaip sistemos samprata. Dirvožemio našumas ir jo išsaugojimas. Ūkio krypties (specializacijos) parinkimas nuo dirvožeminių ir kitų sąlygų. Pasėlių struktūra ir agrarinės veiklos apribojimas karsto zonoje. Ankštinių daugiamečių žolių agroekologinis vaidmuo tausojamojoje žemdirbystės sistemoje. Daugiamečių žolių įveisimas ir naudojimas ekologiniame ūkyje. Ankštinių augalų sukaupto azoto kiekio palyginimas įvairių žolių šaknys ir ražienose. Ūkio žolynų atnaujinimo būdai. Pakartotino ganyklų kalkinimo būdai ekologiniame ūkyje. Mėšlo įterpimo laikas priklausomai nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Žieminių javų auginimo technologija Dirvožemiai. Vasarinių javų auginimo technologija. Ankštinių augalų auginimo technologija. Ankstyvųjų bulvių auginimo ypatumai. Tarpiniai pasėliai. Antierozinis augalų kalendorius ir jo taikymas. Nenašių žemių naudojimo perspektyvos. Piktžolėtumo problema ekologiniame ūkyje ir sprendimo būdas. Žemės ūkio augalų grupės. Plačiausiai kaitoma žemdirbystės sistema. Sėjomainos kalvotame reljefe. Skaityti daugiau
Agronomijos pagrindai (2)Žemės ūkio gamybos ypatumai. Žemės ūkio gamybos šakos. Maisto medžiagų tvarkymas. Sėjomainos. Dirvožemio frakcijos. Lietuvos dirvožemių klasifikacija. Pasėlių struktūra. Žemės dirbimo sistema. Dirbant žemę išskiriamos dvi sistemos. Piktžolės yra dirvų savybių indikatoriai. Augalų auginimo sąlygos. Vanduo dirvoje. Sėjomainos. Augalų kaitaliojimo priežastys. Piktžolių kontrolės priemonės. Dirvodaros veiksniai. Dirvos oro sąlygos. Dirvos aeracija. Piktžolių, ligų ir kenkėjų naikinimas. Bijota. Žemės dirbimo uždaviniai. Pagrindiniai dirvožemių horizontai. Maisto medžiagų tvarkymas. Dirvotyros maisto medžiagos. Arimo būdai. Ką atliekame su volais. Piktžolės. Skaityti daugiau
Antiparazitinės medžiagosAntiparazitinės medžiagos. Nematocidinės medžiagos. Benzimidazolai. Tetrahidropirimidinai. Imidazoliai. Makrocikliniai laktonai. Heterocikliniai junginiai. Organiniai fosforo junginiai. Cestodus veikiančios medžiagos. Alkaloidai. Salicilanilidai. Izochinolino-pirazino dariniai. Chlorinti difenoliai. Salicilanilidai. Disulfonamidas. Medžiagos, veikiančios kraujo pirmuonis. Akridino-anilino dariniai. Diamidino ir karbanilidų dariniai. Antikokcidinės medžiagos. Piridino ir pirimidino dariniai. Triazidai. Jonoforiniai antobiotikai. Chinolino ir chinazolino dariniai. Guanidino dariniai. Sulfonamidai. Piretroidai. Organiniai fosforo junginiai. Vabzdžių augimo ir vystymosi inhibitoriai. Repelentai. Skaityti daugiau
Augalininkystė (3)Įvairių augalininkystės augalų auginimo sąlygos ir technologijos. Cukriniai runkeliai. Pašariniai runkeliai. Griežčiai. Bulvės. Linai. Kviečiai. Rugiai. Miežiai. Avižos. Žirniai. Lubinai. Kukurūzai. Daugiamečių varpinių žolių reikšmė, savybės. Daugiamečių ankštinių žolių reikšmė, savybės. Daugiamečių žolių auginimas ariamoje žemėje. Antsėlio daugiametėms žolėm parinkimas. Rapsai. Skaityti daugiau
FitopatologijaFitopatologija. Uždaviniai. Kova su kenksmingais organizmais augaluose. Ligos skirstomos. Neinfekcinės ligos. Infekcinės ligos. Patologiniai reiškiniai dėl maisto medžiagų trūkumo. Augalų pažeidimai dėl maisto medžiagų trūkumo. Cheminiai augalų pažeidimai. Parazitas. Parazitizmas. Heterotrofai. Pagal gyvenimo būdą parazitiniai skirstomi. Virusinės augalų ligos. Kas būdinga virusinėms ligoms. Bakterijos Leven Hukas. Bakterijos-kosmopolitai. Bakterijų formos. Bakterijų dauginimasis. Karalystė prokariotai. Bakterijos. Bakterinių ligų pasireiškimo požymiai. Bakterijų žiemojimas. Apsauga nuo bakterinių ligų. Aktomicetai – laibagrybiai. Augalų grybinės ligos. Grybų morfologija ir biologija. Hifai pagal sandarą. Pagal paplitimo būdą parazitinė grybiena. Grybų dauginimasis. Lytinės sporos. Sporų išplitimas. Grybų karalystė. Aukštesnieji grybai. Gumbagrybiai. Gleiviagrybiai. Rizoidiniai. Poragrybiai. Skaityti daugiau
Fitopatologija (2)Runkelių baltuliai. Runkelių rudmargė. Runkelių paprastosios rauplės. Runkelių rūdys. Runkelių daigų juodšaknė. Runkelių lapų fomozė. Runkelių miltligė. Runkelių netikroji miltligė. Runkelių šaknų gumbas. Lininis brantas. Linų svylarūdė. Linų vytuliai (fuzariozė). Linų stiebalūžė. Linų antraknozė (deguliai). Linų rūdys (svylarūdė). Linų miltligė. Linų šlakuotumas. Bulvių juodoji kojelė. Bulvių maras. Bulvių baltoji kojelė. Bulvių fuzariozė (sausasis puvinys). Bulvių sausligė. Bulvių dulkingos (piktosios) rauplės. Bulvių paprastoji mozaika. Bulvių žiedinė bakteriozė. Bulvių dryžuotoji mozaika. Bulvių šašai. Bulvių paprastosios rauplės. Bulvių vėžys. Rapsų diegavirtė(juodoji kojelė). Rapsų šaknų gumbas. Rapsų netikroji miltligė. Rapsų baltosios rūdys. Rapsų kekerinis puvinys. Rapsų sklerotinis puvinys. Rapsų alternariozė. Rapsų fomozė. Pomidorų šaknų antraknozė. Pomidorų rudoji dėmėtligė. Pomidorų stiebų sklerotinis puvinys. Pomidorų maras. Pomidorų sausligė. Pomidorų lapų šviesmargė. Pomidorų rudasis puvinys. Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė. Pomidorų mozaika. Pomidorų vaisių viršūninis puvinys. Pomidorų vaisių juodasis puvinys. Svogūnų netikroji miltligė. Svogūnų kerkinis puvinys. Svogūnų rūdys. Agurkų miltligė. Agurkų bakteriozė. Agurkų sausligė. Agurkų rauplės. Agurkų sklerotinis puvinys. Agurkų kekerinis puvinys. Agurkų askochitozė. Agurkų paprastoji mozaika. Kopūstų netikroji miltligė. Kopūstų juodoji dėmėtligė. Kopūstų diegavertės (juodosios kojelės). Kopūstų baltosios rūdys. Kopūstų šaknų gumbas. Kopūstų miltligė. Morkų juodasis puvinys. Morkų rizoktoniozė. Morkų sklerotinis puvinys. Pupelių deguliai. Pupelių bakteriozė. Pupelių sklerotinis puvinys. Dobilų lapų rudoji dėmėtligė. Dobilų deguliai. Dobilinis brantas. Dobilų netikroji miltligė. Dobilų sklerotinis puvinys (vėžys). Dobilų askochitozė. Dobilų lapų juodoji dėmėtligė. Dobilų rūdys. Dobilų miltligė. Liucernų lapų rudoji dėmėtligė. Liucernų netikroji miltligė. Liucernų askochitozė. Varpinių žolių smauglys. Varpinių augalų skalsės. Varpinių augalų juodosios rūdys. Lubinų septoriozė. Lubinų ceratoforozė. Lubinų miltligė. Pupų rūdys. Pupų rudoji dėmėtligė. Pupų askochitozė. Pupų cerkosporozė. Žirnių askochitozė. Žirnių rudoji askochitozė. Žirnių miltligė. Žirnių rūdys. Javų geltonosios rūdys. Javų juodosios rūdys. Rugių rudosios rūdys. Miežių smulkiosios rūdys. Kviečių rudosios rūdys. Avižų vainikuotosios rūdys. Miežių dulkančiosios kūlės. Miežių kietosios kūlės. Kviečių dulkančiosios kūlės. Kviečių kietosios kūlės. Avižų dulkančiosios kūlės. Avižų kietosios kūlės .Varpažvynių septoriozė. Kviečių septoriozė. Rugių skalsės. Javų juodligė. Miežių dryžligė. Miežių tinkliškoji dryžligė. Kviečių miltligė. Javaklupė. Javų fuzariozė. Kukurūzų pūslėtosios kūlės. Kukurūzų dulkančios kūlės. Varpinių augalų cerkosporeliozė. Obelų juodasis vėžys. Obelų citosporozė. Obelų miltligė. Obelų rauplės. Obelų paprastasis vėžys. Obelų filostiktozė. Obelų šaknų gumbas. Obuolių pelėjūninis puvinys. Obuolių baltasis puvinys. Obuolių kartusis puvinys. Obuolių rudasis puvinys. Vyšnių moniliozė. Vyšnių kokomikozė. Vyšnių raganų šluotos. Kriaušių šviesmargė. Kriaušių gleivėtrūdė. Kriaušių rauplės. Kriaušių degligė. Slyvų rūdys. Slyvų šratligė. Slyvų sidabraligė. Slyvų citosporozė. Agrastų valktis. Agrastų viksvinės rūdys. Agrastų šviesmargė. Serbentų deguliai. Serbentų veimutrūdė. Juodųjų serbentų pilnavidurė. Braškių rudoji dėmėtligė. Braškių šviesmargė. Braškių vaisių kekerinis puvinys. Aviečių deguliai. Aviečių žievėplaiša. Aviečių rūdys. Aviečių šviesmargė. Skaityti daugiau
Galvijininkystė (2)Karvių pieno baltymingumas ir jį įtakojantys faktoriai. Pieno gamybos prognozavimas. Pieningos karvės požymiai. Karvių pieno produkcijos apskaitos būdai. Karvių pieno riebalų apskaita. Karvių pieno produktyvumo apskaita per laktaciją riebumo pieno. Karvių laktacijos kreivė. Karvių pieningumo koeficientas. Galvijų amžiaus nustatymas. Galvijų amžiaus nustatymas pagal išorinius požymius. Galvijų amžiaus nustatymas pagal dantis. Galvijų masės nustatymas pagal matus. Galvijų masės nustatymas Trunchanovskio metodu. Karvių pieno produkcijos apibūdinimas. Karvių pieningumas ir jį įtakojantys faktoriai. Karvių pieno riebumas ir jį įtakojantys faktoriai. Galvijų veislininkystės apskaita. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiama informacija ir jos naudojimas. Galvijų produktyvumo kontrolės sistema. Skaityti daugiau
Gėlininkystė (2)Rytinis hiacintas. Baltosios lelijos hibridai. Miškinių lelijų hibridai. Amerikinių lelijų hibridai. Formozinė lelija. Karališkoji lelija. Raudonoji lelija. Tigrinė lelija. Poetinis narcizas. Tariamasis narcizas. Tulpės. Šundantis eritronis. Kaukazinis eritronis. Sibirinis eritronis. Tuolumnensinis eritronis. Kaliforninis eritronis. Balsvoji galtonija. Žalsvoji galtonija. Pavasarinė leukoja. Daugiažiedė leukoja. Paprastoji margutė. Daugiažiedė margutė. Geltonžiedė margutė. Eduardo margutė. Adatiškoji margutė. Žemaūgė margutė. Bitiniko margutė. Valujevo margutė. Kaukazinė margutė. Hiacintiškoji puškinija. Scyliažiedė puškinija. Dvilapė scylė. Rudeninė scylė. Sibirinė scylė. Rozeno scylė. Kaukazinė scylė. Šviesioji sniegžydrė. Armėninė žydrė. Smulkiažiedė žydrė. Kuoduotoji žydrė. Plačialapė žydrė. Kekinė žydrė. Skaityti daugiau
Gyvulininkystė (15)Audiniai, organai ir jų sistemos. Virškinimo organų sistema. Šalinimo organų sistema. Lytinių organų sistema. Vidinės sekrecijos (endokrininės) liaukos. Paukščių anatominiai ir fiziologiniai skirtumai. Pašarai ir jų cheminė sudėtis ir maistingumas. Pašarų klasifikacija. Stambiųjų pašarų vertė ir jų panaudojimo galimybės gyvūnų šėrimui. Sultingieji pašarai. Koncentruotieji ir gyvulinės kilmės pašarai. Medžiagų apykaitos ligos ir jų profilaktika. Gyvūnų eksterjeras ir interjeras. Gyvūnų augimas ir vystymasis. Atranka bei paranka. Veisimo metodai ir jų taikymas. Paukščių produktyvumo tipai, veislės ir krosai. Stresai ir priemonės jiems išvengti. Infekcinės ligos ir jų profilaktika. Invazinės ligos ir jų profilaktika. Gyvūnų veislės ir klasifikacija. Gyvūnų pramoninis mišrinimas. Hibridizacija, jos tikslingumas. Pašarų virškinamumas ir maistingumas. Galvijų biologinės ir ūkinės savybės. Pagrindinės galvijų veislės. Galvijų laikymo būdai. Lietuvoje auginamos kiaulių veislės. Kiaulių laikymo būdai. Kiaulių tipai ir penėjimo ypatumai. Avių biologinės ir ūkinės savybės. Avių auginimo ir laikymo ypatumai. Naminių paukščių biologinės ir ūkinės savybės. Skaityti daugiau
Gyvulininkystė (18)Naminių gyvulių domestikavimas ir jų biologiniai ir ūkiniai pakitimai. Gyvulių eksterjeras, interjeras ir ryšys su produktyvumu. Gyvulių konstitucija ir jų ryšys su produktyvumu. Gyvulių selekcija atranka ir paranka. Žemės ūkio gyvūnų produktyvumo tipai ir veislės. Žemės ūkio gyvulių sėklinimas. Karvių vertinimo kriterijai. Paršavedžių produktyvumo vertinimas. Pramoninis kryžminimas. Heterozė. Veisimo metodai ir jų taikymas gyvulininkystėje. Biologinės ir ūkinės kiaulių savybės. Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas. Pašarų cheminė sudėtis ir maisto medžiagų fiziologinė reikšmė. Maisto medžiagų fiziologinė reikšmė. Melžiamų karvių šėrimas. Pašaro neto energijos laktacijai (NEL) skaičiavimas pagal Europos sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Veršelių iki 6 mėnesių amžiaus šėrimo schemų sudarymas. Pašaro apykaitos energijos galvijams. Skaičiavimas lesalų receptūrų sudarymas. Lesalo apykaitos energijos skaičiavimas pagal Europos sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Augaliniai baltymingi lesalai. Gyvuliniai baltymingi lesalai. Mineraliniai lesalai. Lesalų paruošimas. Pašaro apykaitinės energijos paukščiams skaičiavimas. Gyvulių šėrimo ir paukščių lesinimo pilnavertiškumo kontrolė. Pieno produkcijos apskaita. Jautienos kiekybiniai rodikliai. Kiaulių produktyvumo tipai. Avių produkcija. Kiaušinių gamybos technologija. Paukštienos gamybos technologija. Pašarų cheminė sudėtis. Maisto medžiagų reikšmė. Veršelių iki 6 mėnesių šėrimas. Šėrimo schemų sudarymas. Gyvūnų su vienkameriniu ir daugiakameriniu skrandžiu virškinimo sistemos ypatumai. Paukščių anatomijos ir fiziologijos ypatumai. Organai ir sistemos. Šalinimo organų sistema. Laukinių gyvulių kilmė, prijaukinimas, sunaminimas. Biologinės ir ūkinės gyvulių savybės. Gyvulių eksterjeras, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Gyvulių konstitucija ir jos ryšys su produktyvumu. Atranka ir parinkimas. Žemės ūkio gyvūnų produktyvumo tipai ir veislės. Karvių vertinimo kriterijai. Veislinių paršavedžių vertinimas. Veisimo metodai ir jų taikymas. Gyvulininkystėje. Žemės ūkio gyvulių šėrimo principai. Melžiamų karvių šėrimas. Pašaro neto energijos laktacijai (NEL) skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Veršelių iki 6 mėnesių amžiaus šėrimo schemų sudarymas. Karvių pieno kiekį ir kokybę lemiantys veiksniai. Pašaro apykaitos energijos galvijams skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Lesalų receptūrų sudarymas. Lesalo apykaitos energijos skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Pieno produkcijos apskaita. Jautienos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Galvijų laikymo būdai. Kiaulių produktyvumo tipai. Kiaulių bandos struktūra ir kiaulienos gamybos planavimas. Avių produkcija ir jos gamybos technologijos. Kiaulių šėrimo įtaka mėsingumui ir mėsinėms savybėms. Kiaušinių gamybos technologija. Paukščių gamybos technologija. Gyvulių laikymo zoohigiena ir ekologinė gyvulininkystė. Virškinimo organų sistema. Paršelių šėrimas iki atjunkymo. Avių ir ožkų veislės. Pagrindiniai reikalavimai ekologiniams gyvulių ūkiams. Ožkų ir avių biologinės ir ūkinės savybės. Paršavedžių produktyvumo vertinimas. Pašarų cheminė sudėtis. Gyvulių konstitucija, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Konstitucijos tipų klasifikacija. Konstitucijos ryšys su produktyvumu ir sveikatingumu. Interjeras. Biologinės ir ūkinės kiaulių savybės. Mėsos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Paukštienos gamybos technologija gyvulių šėrimo ir paukščių lesinimo. Pilnavertiškumo kontrolė. Gyvūnų su vienkameriniu ir daugiakameriniu skrandžiu virškinimo sistemos ypatumai. Paukščių anatomijos ir fiziologijos ypatumai. Organai ir sistemos. Šalinimo organų sistema. Laukinių gyvulių kilmė, prijaukinimas, sunaminimas. Biologinės ir ūkinės gyvulių savybės. Gyvulių eksterjeras, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Gyvulių konstitucija ir jos ryšys su produktyvumu. Atranka ir parinkimas. Žemės ūkio gyvūnų produktyvumo tipai ir veislės. Karvių vertinimo kriterijai. Veislinių paršavedžių vertinimas. Veisimo metodai ir jų taikymas gyvulininkystėje. Žemės ūkio gyvulių šėrimo principai. Melžiamų karvių šėrimas. Pašaro neto energijos laktacijai (NEL) skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Veršelių iki 6 mėnesių amžiaus šėrimo schemų sudarymas. Karvių pieno kiekį ir kokybę lemiantys veiksniai. Pašaro apykaitos energijos galvijams skaičiavimas pagal ES šalių reikalavimus. Pieno produkcijos apskaita. Jautienos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Galvijų laikymo būdai. Kiaulių produktyvumo tipai. Kiaulių laikymo būdai. Kiaulių bandos struktūra ir kiaulienos gamybos planavimas. Avių produkcija ir jos gamybos technologijos. Kiaulių šėrimo įtaka mėsingumui ir mėsinėms savybėms. Kiaušinių gamybos technologija. Paukščių gamybos technologija. Gyvulių laikymo zoohigiena ir ekologinė gyvulininkystė. Virškinimo organų sistema. Paršelių šėrimas iki atjunkymo. Avių ir ožkų veislės. Pagrindiniai reikalavimai ekologiniams gyvulių ūkiams. Ožkų ir avių biologinės ir ūkinės savybės. Paršavedžių produktyvumo vertinimas. Pašarų cheminė sudėtis. Skaityti daugiau
Gyvulininkystė (8)Žemės ūkio gyvulių šėrimo principai. Jautienos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Pašaro apykaitos energijos galvijams skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Šalinimo organų sistema. Gyvulių su vienkameriniu ir daugiakameriniu skrandžiu virškinimo sistemos ypatumai. Galvijų konstitucija. Eksterjeras- gyvulio kūno dalių išorinių savybių visuma. Paukščių anatomijos ir fiziologijos ypatumai. Ūkinės ir biologinės savybės. Galvijų laikymo būdai. Melžiamų karvių šėrimas. Karvių vertinimo kriterijai. Paukštienos gamybos technologija. Organai ir sistemos. Veisimo metodai. Atranka ir parinkimas. Pieno produkcijos apskaita. Kiaulių bandos struktūra ir kiaulienos gamybos planavimas. Kiaušinių gamybos technologija. Avių produkcija ir jos gamybos technologija. Ožkų veislės. Dauginimosi organų sistema. Paršelių šėrimas iki atjunkinimo. Kiaulių laikymo būdai. Lesalų receptūros sudarymas. Lesalo apykaitos energijos skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Veislinių paršavedžių vertinimas. Skaityti daugiau
Gyvulininkystė ir zoohigienaAtranka. Dirvožemis. Galvijai šeriami. Gyvulininkystė. Gyvulių veisimo metodai. Gyvulio konstitucija. Gyvulių laikymo higiena Europos Sąjungoje (ES). Gyvulių odos priežiūra. Kergiamų ir paršingų kiaulių šėrimas. Kiaulių laikymo higiena. Klimatas. Kuilių šėrimas. Skaityti daugiau
Gyvulininkystės mechanizavimasŠieno gamybos technologijos. Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija. Oro šildytuvai. Šiaudų dorojimo technologijos. Grūdų džiovinimas aktyvia ventiliacija. Elektriniai kaloriferiai. Vandens siurbliai, jų veikimas. Vandens slėgio įrengimai, girdyklos. Pavytinto siloso gamybos technologijos. Nevytinto siloso gamybos technologijos. Šienainio gamybos technologijos. Bulvių, šakniavaisių sandėliavimo įrenginiai. Krovinių transportavimo ir krovimo priemonės. Pašarų maišytuvai. Pašarų smulkintuvai. Automatinės sausų pašarų šėryklos. Stacionariniai pašarų dalytuvai. Drėgnų pašarų (jovalo), paruošimas ir išdalijimas. Pašarų paruošimas ir išdalijimas elektrifikuotu vežimėliu. Kombinuotųjų pašarų dalijimas kiaulėms. Skystų pašarų ruošimas ir išdalijimas kiaulėms. Elementiniai vandens šildytuvai. Paršavimosi gardai. Jų įrengimai. Grupiniai kiaulių laikymo gardai. Pririštas karvių laikymas. Pašarų ar jų mišinių ruošimas galvijams. Pašarų ar jų mišinių išdalijimas galvijams. Mechaninių mėšlo šalinimo priemonių klasifikacija ir veikimas. Mėšlo šalinimas į mėšlidę. mėšlo šalinimo į laukus technologijos ir įrenginiai. Palaidas karvių laikymas, karvidžių įrengimai. Paukščių laikymas, paukštidžių įrengimai. Skysto mėšlo šalinimas ir panaudojimas. Ultravioletinių spindulių lempos, jų panaudojimas. Infraraudonųjų spindulių lempos, jų panaudojimas. Elektrinis aptvaras. Patalpų ir grindų šildymas. Skaityti daugiau
Gyvulininkystės technologijosPašarų skirstymas (klasifikacija). Naminių gyvūnų kilmė. Gyvulių sunaminimo centrai. Gyvulių eksterjero vertinimo rodikliai. Gyvulių konstitucija, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Interjeras. Gyvulininkystės reikšmė. Gyvulininkystė. Gyvulininkystės ryšys su kitais mokslais. Biologinės ir ūkinės galvijų savybės. Įvairių veiksnių įtaka pieno primilžiams ir kokybei. Biologinės ir ūkinės kiaulių savybės. Kiaulių penėjimo būdai. Mėsinis penėjimas. Bekoninis penėjimas. Kiaulių penėjimas iki riebios kondicijos. Biologinės ir ūkinės vištų savybės. Melžiamų karvių šėrimas. Neto energijos laktacijai apskaičiavimas. Vištų lesinimas ir apykaitos energijos (AE) apskaičiavimas. Mėsos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Pieno produkcijos apskaita. Avių produkcija. Visaverčiai (kombinuotieji) pašarai. Paukščių lesinimo būdai ir pašarų paruošimas. Dirbtinis gyvulių apsėklinimas. Broilerių lesinimas. Kalakutų lesinimas. Ančių lesinimas. Žąsų lesinimas. Kiaušinių gamybos technologija. Fermentų panaudojimas gyvulių šėrimui ir paukščių lesinimui. Kryžminimas ir hibridizacija. Pieno krypties galvijų veislės. Pieno–mėsos krypties galvijų veislės. Mėsinių galvijų veislės. Kiaulių veislės. Avių veislės. Ožkų veislės. Vištų dedeklių ir broilerių krosai. Broilerių krosai (mėsinių vištų krosai). Jautienos gamybos technologija. Gyvulių evoliucija. Veršelių iki 6 mėn. šėrimas. Šėrimo schemų sudarymas. Pašarų cheminė sudėtis ir maisto medžiagų reikšmė. Pašarų klasifikacija. Naminių gyvulių veislės. Gyvulių evoliucija. Grynasis veisimas. Pašarų įtaka kiaulienos kokybei ir apykaitos energijos apskaičiavimas. Gyvulių šėrimo ir paukščių lesinimo kontrolė. Paukštienos gamybos technologija. Skaityti daugiau
Kraštotvarka (5)Kraštotvarkos samprata. Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo ryšys. Kraštotvarkos tikslas ir uždaviniai. Kraštotvarka. Kraštotvarkos mechanizmas. Tikslas. Kraštotvarkos uždaviniai. Teritorijų planavimas. Kraštovaizdžio samprata. Kraštotvarkos, kraštovaizdžio ekologijos ir teritorijų planavimo ryšys. Kraštovaizdis. Teritorijų planavimas. Kraštovaizdžio ekologija. Strateginis planavimas, strateginių planų įvairovė, strateginio planavimo procesas. Strategija. Strateginio planavimo organizavimas. Bendrasis programavimo dokumentas. Strateginio planavimo procesas. Strateginio valdymo stadijos. Strateginio planavimo principai. Strateginio planavimo proceso etapai. Teritorijų planavimas. Teritorijų planavimo tikslai. Teritorijų planavimo dokumentų įvairovė. Teritorijų planavimo procesas, etapai, stadijos. Teritorinis planavimas. Teritorijų planavimo lygmenys. Teritorijų planavimo organizavimas. Teritorinių planų įgyvendinimas. Teritorijų planavimo rūšys. Teritorijų planavimo procesas. Teritorijų planavimo viešumas. Sąlygos teritorijų planavimo proceso sėkmingai eigai. Specialieji teritorijų planavimo dokumentai. Ekologų vaidmuo kraštotvarkoje, kraštovaizdžio ekodiagnostikoje. Teisiniai kraštotvarkos pagrindai. Kraštotvarkos projektų sudėtinės dalys. Bendras kraštotvarkos projektas turi. Kraštotvarkos paradigmos. Darnaus (subalansuoto) vystymosi ideologija. Erdvinės koncepcijos kūrimo principai. Paradigma. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Strategijos įgyvendinimo pagrindiniai principai. Antropoekologiniai kriterijai. Kraštotvarkos kriterijų derinimas istorijos bėgyje. Antropoekosistema. Taikomieji teritorijų tyrimai. Sprendinių priėmimas kraštotvarkoje. Planavimo sprendinių pasekmių vertinimas. Kraštovaizdžio psichonominis vertinimas. Kompiuterinės grafikos panaudojimas teritorijų planavime, kraštovaizdžio ekologijoje. Zonavimas įvairiuose lygmenyse. Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinės raidos koncepcija. Urbanistinis karkasas. Gamtinis karkasas. Gamtinio karkaso formavimo kryptys. Gamtinio karkaso Lietuvoje formavimo ypatumai. Želdynų sistemos formavimo problema. Miestotvarkos problemos. Miškų tvarkymo schemų rengimo problema. Miškingumo didinimo kraštotvarkinės problemos. Vandentvarkos problemos. Žemėtvarkos problemos. Lietuvos kraštovaizdžio formavimosi raida. Kaimo kraštovaizdžio istoriniai tipai. kraštovaizdžio istoriniam tipui. Paveldotvarkos teritorijų planavimo dokumentai. Rekreacinių teritorijų plėtra teritorijų planavimo dokumentuose. Regioninės politikos problema Lietuvoje. Regioninio planavimo dokumentai. Makroregioninio planavimo kontekstas. Pasaulio šalių raidos scenarijai. Rusijos raida (Rusija autoritarinė, nacionalistinė valstybė – Rusija demokratinė, atvira valstybė). Kraštovaizdžio ekologijos mokslo raida. Kraštovaizdžio geosisteminė koncepcija. Geosistemų atsparumą lemiantys veiksniai. Kraštovaizdžio geosisteminė koncepcija. Kraštovaizdžio ekodiagnostika. Žmogaus poveikį į kraštovaizdį nusakantys rodikliai. Kraštovaizdžio ekologinė diagnostika. Kompleksinė gamtos apsaugos schema iki 2000 metų. Probleminės situacijos, probleminiai kraštotvarkiniai regionai. Kraštovaizdžio būklės indikatoriai. Geofizinė kraštovaizdžio samprata. Gamtiniai ir kai kurie ūkinės veiklos ypatumai atskiruose žemėvaizdžių tipuose. Geocheminė kraštovaizdžio samprata. Geocheminiai barjerai. Biogeocheminė provincija. Geosistemų jautrumo cheminiam poveikiui nustatymo metodologiniai aspektai. Kraštovaizdžio fragmentacijos įtaka biologinei įvairovei. Skaityti daugiau
MelioracijaMelioracijos apibrėžimas, tipai ir rūšys. Melioracijos tikslai ir uždaviniai. Lietuvos gamtinės sąlygos. Dirvožemiai. Hidrografinis tinklas. Melioruotosios žemės. Žemių melioracija ir kraštovaizdžio kaita. Vandenspara. Areacijos zona. Dirvožemio poringumas. Dirvožemio hidrofizikinės savybės. Drėgmės rūšys. Vandens judėjimas dirvožemyje. Dirvožemio vandens balansas. Drėgmės pertekliaus priežastys. Automorfiniai ir hidromorfiniai dirvožemiai. Svarbiausias sausinimo tikslas. Sausinimo rėžimas. Sausinimo norma. Paviršinio ir požeminio vandens šalinimo tempai, garavimas. Sausinimo būdai ir priemonės. Garavimo intensyvinimas. Savitakis sausinimas. Sausinimo sistema. Vandens imtuvams keliami reikalavimai. Vagų hidrauliniai skaičiavimai. Drenažo privalumai ir trūkumai. Drenažo projektavimas. Drenavimo atstumas. Drenavimo gylis. Sausinimas paviršiniu būdu. Agrotechninė melioracija. Polderių skirstymas. Kultūrtechninė melioracija. Žemių rekultivavimas. Melioracijos įtaka aplinkai. Neigiamos melioracijos įtakos aplinkai mažinimo būdai. Priešerozinė melioracija. Priemonės prieš vandens eroziją. Priemonės prieš vėjo eroziją. Humusingo dirvožemio sluoksnio ir durpynų išsaugojimas. Vandenų apsaugos zonos. Gamtinės įvairovės komponentų renatūralizavimas. Drėkinimo būtinumas. Drėkinimo būdai. Skaityti daugiau
Melioracija (2)Melioracija. Melioracijos klasifikavimas. Melioracijos raida. Dirvožemio sudėtis ir pagrindinės savybės. Dirvožemio hidrofizikinės savybės. Dirvožemio hidrologinė savybės. Dirvožemio vandens rūšys. Vandens judėjimas dirvožemyje. Aeracijos zona. Prisotinimo zona. Kapiliarinė zona. Gravitacinio vandens judėjimas. Darsi dėsnis. Vandens balansas. Vandens maitinimo šaltiniai. Vandens nuostoliai. Drėgmės perteklius. Dirvožemių užmirkimo nustatymas. Sausinimas. Sausinimo būdai ir priemonės. Sausinimo būdai. Sausinimo norma. Sausinimo sistema. Vandens imtuvai. Klasifikavimas. Reikalavimai imtuvams. Vagų hidrologiniai skaičiavimai. Hidrauliniai skaičiavimai. Drenažas. Klasifikavimas. Drenažo sistema. Drenažo projektavimas. Drenavimo gylis. Agrolandšafro apsauga. Vandens tėkmių formavimasis. Dirvožemio erozija. Vėjo erozija - defliacija. Vandens erozija. Priemonės prieš vandens eroziją. Polderis. Įvairių plotų drenavimo ypatumai. Drenažo sistemų įrengimai. Agrotechninė melioracija. Kurminimas. Lysvinis arimas. Profiliavimas. Gilusis purenimas. Armens storinimas. Kultūrtechninė melioracija. Žemių kultūrinimas. Pažeistų žemių rekultivavimas. Žemės pažeidžiamos. Žemių rekultivacijos etapai. Skaityti daugiau