Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Gyvulininkystės technologijos
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Gyvulininkystės technologijos

  
 
 
1234567
Aprašymas

Pašarų skirstymas (klasifikacija). Naminių gyvūnų kilmė. Gyvulių sunaminimo centrai. Gyvulių eksterjero vertinimo rodikliai. Gyvulių konstitucija, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Interjeras. Gyvulininkystės reikšmė. Gyvulininkystė. Gyvulininkystės ryšys su kitais mokslais. Biologinės ir ūkinės galvijų savybės. Įvairių veiksnių įtaka pieno primilžiams ir kokybei. Biologinės ir ūkinės kiaulių savybės. Kiaulių penėjimo būdai. Mėsinis penėjimas. Bekoninis penėjimas. Kiaulių penėjimas iki riebios kondicijos. Biologinės ir ūkinės vištų savybės. Melžiamų karvių šėrimas. Neto energijos laktacijai apskaičiavimas. Vištų lesinimas ir apykaitos energijos (AE) apskaičiavimas. Mėsos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Pieno produkcijos apskaita. Avių produkcija. Visaverčiai (kombinuotieji) pašarai. Paukščių lesinimo būdai ir pašarų paruošimas. Dirbtinis gyvulių apsėklinimas. Broilerių lesinimas. Kalakutų lesinimas. Ančių lesinimas. Žąsų lesinimas. Kiaušinių gamybos technologija. Fermentų panaudojimas gyvulių šėrimui ir paukščių lesinimui. Kryžminimas ir hibridizacija. Pieno krypties galvijų veislės. Pieno–mėsos krypties galvijų veislės. Mėsinių galvijų veislės. Kiaulių veislės. Avių veislės. Ožkų veislės. Vištų dedeklių ir broilerių krosai. Broilerių krosai (mėsinių vištų krosai). Jautienos gamybos technologija. Gyvulių evoliucija. Veršelių iki 6 mėn. šėrimas. Šėrimo schemų sudarymas. Pašarų cheminė sudėtis ir maisto medžiagų reikšmė. Pašarų klasifikacija. Naminių gyvulių veislės. Gyvulių evoliucija. Grynasis veisimas. Pašarų įtaka kiaulienos kokybei ir apykaitos energijos apskaičiavimas. Gyvulių šėrimo ir paukščių lesinimo kontrolė. Paukštienos gamybos technologija.

Ištrauka

Pašarų skirstymas (klasifikacija) Žalieji pašarai – pievų ir ganyklų žolė, varpinių ankštinių ir jų mišinių žolė, šakniavaisių lapai ir kt žolės. Stambieji pašarai – šienas, šiaudai, pelai,medžių šakelės, nuokulos. Sultingieji pašarai – silosas, šakniavaisiai, stiebagumbiai, daržovės, vaisiai. Grūdiniai pašarai ir jų perdirbimo produktai – varpinių, ankštinių javų grūdai, jų miltai, sėlenos, grūdų valymo ir jų malimo atliekos. Pramonės ir maisto atliekos – maisto pramonėsarba spirito, krakmolo, aiejaus gamybos atliekos. Gyvulinės ir mikrobiologiniai pašarai – pieno ar jo produktai, mėsos, mėsos ir kaulų miltai, šviežia žuvis ir jos atliekos, žuvies miltai, pašarinės mielės. Sintetinės medžiagos – krakmolas, amino rūgštys, fermentai, vitabiotikai. Mineraliniai ir vitamininiai pašarai – makro ir mikroelementų druskos, mineraliniai mišiniai, vitamininiai preaparatai ir jų mišiniai, premiksai. Kombinuotieji pašarai – pieno pakaitalai, baltyminiai - vitamininiai - mineraliniai priedai (BVM). Naminių gyvūnų kilmė. Tauras – galvijų protėvis. Ganydavosi bandomis. Geri žaldariai. 2 m ūgio, svėrė 1 t. Kiaulės – kilo iš šernų. Kiaulės kilo iš Euro ir Azijos šernų. Avys – kilo iš 4 rūšių laukinių avių: Muflonas, Arkaras, Argalis, Karčiuotas avinas. Prieš 4-5 tūkst. metų priaukintos. Muflonas – 80 kg, gyvena kalnuose, ganosi bandomis, ruda spalva su baltomis dėmėmis ant šonų. Iš jų kilę trumpauodegės avys. Arkaras – 100 kg iš jų kilę plonavilnės avys, gelsva spalva. Gyv vid Azijoj, Kazachstano kalnuose. Argalis – tamsiai gelsvos spalvos. Antajaus kalnų papėdėse. Karčiuotas avinas – vid Azija. Ožkos – prie 8 – 9 tūkst metų kilo iš laukinio bezoarinio ožio. Adinamos sraigtaragėm. Gyvena kalnuotose vietvėse. Bandos apie 200 vnt. Pasižymi gera uosle ir klausa. Sunku medžioti, pagauti. Agresyvūs gyvūnai. Arkliai – kilo iš Praževalskio laukinių arklių. Ūgis 130 cm. duoda vislius palikuonis. Priaukinti prieš 3 – 4 tūkst metų. Lietuvoje arklių būvimą atspindi pavardės. Paukščiai – kilo iš to paties pavadinimo paukščių. Protėvis bankyvinė višta – laukinės vištos, biški skraido, o kiaušnius deda ant žemės,svoris – 0,6 – 0,8 kg. Kalakutai – priaukintI Š. Amerikoj ir Meksikoj. Maitinasi sėklomis, uogomis, kirminais. Lietuvoj atsirado XVII a. Svoris 6 – 20 kg. Antys – kilomiš pilkųjų ančių. Nesunkiai priaukinamos, labai vislios. Žąsys – kilo iš miškinių žąsų. Deda apie 15 kiaušinių. Gyvulių sunaminimo centrai. 1) Pietų Vakarų Azijos – galvijai, kiaulės, avys, arkliai, asilai, kupranugariai, elniai, vištos, šunys. 2) Indijos – buivolai, zebrai, povai, bitės. 3) Kinijos – buivolai, kiaulės, antys, žąsys, vištos. 4) Europos – galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai, asilai, triušiai, katės, antys. 5) Afrikos – asilai, stručiai, katės. 6) Andų – lamos, muskasinės antys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-09
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis30.16 KB
Autoriusmonika
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word speru spera [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 10 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą