Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Gyvulininkystė (18)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Gyvulininkystė (18)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Naminių gyvulių domestikavimas ir jų biologiniai ir ūkiniai pakitimai. Gyvulių eksterjeras, interjeras ir ryšys su produktyvumu. Gyvulių konstitucija ir jų ryšys su produktyvumu. Gyvulių selekcija atranka ir paranka. Žemės ūkio gyvūnų produktyvumo tipai ir veislės. Žemės ūkio gyvulių sėklinimas. Karvių vertinimo kriterijai. Paršavedžių produktyvumo vertinimas. Pramoninis kryžminimas. Heterozė. Veisimo metodai ir jų taikymas gyvulininkystėje. Biologinės ir ūkinės kiaulių savybės. Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas. Pašarų cheminė sudėtis ir maisto medžiagų fiziologinė reikšmė. Maisto medžiagų fiziologinė reikšmė. Melžiamų karvių šėrimas. Pašaro neto energijos laktacijai (NEL) skaičiavimas pagal Europos sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Veršelių iki 6 mėnesių amžiaus šėrimo schemų sudarymas. Pašaro apykaitos energijos galvijams. Skaičiavimas lesalų receptūrų sudarymas. Lesalo apykaitos energijos skaičiavimas pagal Europos sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Augaliniai baltymingi lesalai. Gyvuliniai baltymingi lesalai. Mineraliniai lesalai. Lesalų paruošimas. Pašaro apykaitinės energijos paukščiams skaičiavimas. Gyvulių šėrimo ir paukščių lesinimo pilnavertiškumo kontrolė. Pieno produkcijos apskaita. Jautienos kiekybiniai rodikliai. Kiaulių produktyvumo tipai. Avių produkcija. Kiaušinių gamybos technologija. Paukštienos gamybos technologija. Pašarų cheminė sudėtis. Maisto medžiagų reikšmė. Veršelių iki 6 mėnesių šėrimas. Šėrimo schemų sudarymas. Gyvūnų su vienkameriniu ir daugiakameriniu skrandžiu virškinimo sistemos ypatumai. Paukščių anatomijos ir fiziologijos ypatumai. Organai ir sistemos. Šalinimo organų sistema. Laukinių gyvulių kilmė, prijaukinimas, sunaminimas. Biologinės ir ūkinės gyvulių savybės. Gyvulių eksterjeras, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Gyvulių konstitucija ir jos ryšys su produktyvumu. Atranka ir parinkimas. Žemės ūkio gyvūnų produktyvumo tipai ir veislės. Karvių vertinimo kriterijai. Veislinių paršavedžių vertinimas. Veisimo metodai ir jų taikymas. Gyvulininkystėje. Žemės ūkio gyvulių šėrimo principai. Melžiamų karvių šėrimas. Pašaro neto energijos laktacijai (NEL) skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Veršelių iki 6 mėnesių amžiaus šėrimo schemų sudarymas. Karvių pieno kiekį ir kokybę lemiantys veiksniai. Pašaro apykaitos energijos galvijams skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Lesalų receptūrų sudarymas. Lesalo apykaitos energijos skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Pieno produkcijos apskaita. Jautienos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Galvijų laikymo būdai. Kiaulių produktyvumo tipai. Kiaulių bandos struktūra ir kiaulienos gamybos planavimas. Avių produkcija ir jos gamybos technologijos. Kiaulių šėrimo įtaka mėsingumui ir mėsinėms savybėms. Kiaušinių gamybos technologija. Paukščių gamybos technologija. Gyvulių laikymo zoohigiena ir ekologinė gyvulininkystė. Virškinimo organų sistema. Paršelių šėrimas iki atjunkymo. Avių ir ožkų veislės. Pagrindiniai reikalavimai ekologiniams gyvulių ūkiams. Ožkų ir avių biologinės ir ūkinės savybės. Paršavedžių produktyvumo vertinimas. Pašarų cheminė sudėtis. Gyvulių konstitucija, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Konstitucijos tipų klasifikacija. Konstitucijos ryšys su produktyvumu ir sveikatingumu. Interjeras. Biologinės ir ūkinės kiaulių savybės. Mėsos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Paukštienos gamybos technologija gyvulių šėrimo ir paukščių lesinimo. Pilnavertiškumo kontrolė. Gyvūnų su vienkameriniu ir daugiakameriniu skrandžiu virškinimo sistemos ypatumai. Paukščių anatomijos ir fiziologijos ypatumai. Organai ir sistemos. Šalinimo organų sistema. Laukinių gyvulių kilmė, prijaukinimas, sunaminimas. Biologinės ir ūkinės gyvulių savybės. Gyvulių eksterjeras, interjeras ir jų ryšys su produktyvumu. Gyvulių konstitucija ir jos ryšys su produktyvumu. Atranka ir parinkimas. Žemės ūkio gyvūnų produktyvumo tipai ir veislės. Karvių vertinimo kriterijai. Veislinių paršavedžių vertinimas. Veisimo metodai ir jų taikymas gyvulininkystėje. Žemės ūkio gyvulių šėrimo principai. Melžiamų karvių šėrimas. Pašaro neto energijos laktacijai (NEL) skaičiavimas pagal Europos Sąjungos (ES) šalių reikalavimus. Veršelių iki 6 mėnesių amžiaus šėrimo schemų sudarymas. Karvių pieno kiekį ir kokybę lemiantys veiksniai. Pašaro apykaitos energijos galvijams skaičiavimas pagal ES šalių reikalavimus. Pieno produkcijos apskaita. Jautienos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Galvijų laikymo būdai. Kiaulių produktyvumo tipai. Kiaulių laikymo būdai. Kiaulių bandos struktūra ir kiaulienos gamybos planavimas. Avių produkcija ir jos gamybos technologijos. Kiaulių šėrimo įtaka mėsingumui ir mėsinėms savybėms. Kiaušinių gamybos technologija. Paukščių gamybos technologija. Gyvulių laikymo zoohigiena ir ekologinė gyvulininkystė. Virškinimo organų sistema. Paršelių šėrimas iki atjunkymo. Avių ir ožkų veislės. Pagrindiniai reikalavimai ekologiniams gyvulių ūkiams. Ožkų ir avių biologinės ir ūkinės savybės. Paršavedžių produktyvumo vertinimas. Pašarų cheminė sudėtis.

Ištrauka

1-1. Naminių gyvulių domestikavimas ir jų biologiniai ir ūkiniai pakitimai.
Visi naminiai gyvūnai yra kilę iš laukinių. Pirmasis žemės ūkio gyvulių tobulinimo etapas prasidėjo juos domestikavus (prijaukinimas). Nors domestikavimo procesas tęsėsi gana ilgai iki kelių tūkstančių metų dauguma naminių gyvulių protėvių yra išlikę iki šių dienų. Manoma, kad šiuolaikinių naminių gyvulių protėviai yra ne vienos rūšies gyvūnai, juo labiau, kad tos pačios rūšies gyvūnai turi skirtingus anatominius bei fiziologinius požymius. Šiuolaikinio mokslo laimėjimais įrodyta, kad dabartiniai arkliai yra kilę iš laukinių Prževalskio ir tarpanų arklių. Karvės yra kilusios iš tauro. Taurai buvo gana stambūs, svėrė iki 800 kg. Jie išnyko dėl neracionalios medžioklės. Kiaulės yra kilusios iš laukinių kiaulių – šernų. Avys yra kilusios iš trijų ar keturių laukinių avių rūšių. Teigiama, kad iš muflonų yra kilusios europinės trumpauodegės ir pieninės avys. Vidurinės Azijos karakulinių ir ilgauodegių – liesauodegių, riebiauodegių bei merinosinių – avių protėvis yra arkaras. Kurdiukinių avių protėvis yra argalis. Karčiuotasis avinas yra Afrikos avių protėvis. Ožkos yra avių gentainės. Ožkų protėviai yra kelių rūšių laukinės Vakarų Azijos ožkos, kurios ir dabartiniu metu veisiasi kalnuotose vietose.
Visi naminiai paukščiai yra kilę iš laukinių, kurie ir dabartiniu metu veisiasi gamtoje. Kalakutams šiuo metu artimiausias yra laukinis Meksikos kalakutas, sveriantis apie 4 kg. Laukinės bankyvinės vištos veisiasi Indijos ir Birmos miškuose. Laukinių perlinių vištų aptinkame Pietų Afrikoje. Plačiausiai paplitusios laukinės žąsys, kurios perėti skrenda į Šiaurę.
Nuo domestikavimo pradžios jaukinami gyvuliai gana sparčiai keitėsi, tobulėjo, nes žmogus juos įvairiai veikė: gerino šėrimą, priežiūrą, darė atraką. Laukinių gyvulių atranka vyksta natūraliai, todėl jie keičiasi labai lėtai, nepastebimai. Domestikuotų šiuolaikinių žemės ūkio gyvulių ir paukščių išsivystymui turėjo įtakos klimato, maitinimosi sąlygos bei genetiniai pakitimai, sąmoninga žmogaus atranka ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai.
Domestikavus laukinius, pakito jų laikymo sąlygos, gyvūnai nepriklausė nuo aplinkos temperatūros pokyčių, pagerėjo ir pagausėjo jų šėrimas, nereikšmingi pasidarė ir plėšrūnai. Be to, nuolatinės gyvūnų atrankos būdu bei taikydamas veisimo metodus, žmogus sukūrė gana produktyvius skirtingų anatomijų ir fiziologinių savybių gyvūnus. Todėl labai pakito naminių gyvulių spalva ir kitos savybės, kaip išvaizda, atskirų kūno dalių santykis, vidaus organų sandara, produktyvumas, medžiagų apykaita, vislumo sezoniškumas. Gerai išsivystė pieno tipo karvių virškinamasis traktas, tešmuo, mėsinių galvijų – raumenų sistema.
Pasikeitė ir gyvulių kūno forma. Vieni galvijai pasidarė smulkesni, kiti – stambesni už savo laukinį protėvį taurą, o daugelio veislių naminiai arkliai ir avys – stambesni už savo laukinius protėvius.
Naminių gyvulių, būtent galvijų, kiaulių, avių, ožkų, kojos trumpesnės, o kūnas ilgesnis, kaulai plonesni, puresni už jų laukinių protėvių. Kai kurių gyvulių, pavyzdžiui kiaulių, veido kaulai labai sutrumpėjo, kaktos – nosies linija įlinko. Naminių galvijų, avių ir ožkų ragai sutrumpėjo, o kai kurių veislių gyvulių visai išnyko. Labai pakito ir oda bei plaukų danga. Naminių gyvulių, ypač mėsinių veislių, geriau išsivystė poodinis riebalinis audinys. Daugelio veislių domestikuotos avys neteko šėrimosi savybės, jų vilna pasidarė ilga ir garbanota.
Pasikeitė domestikuotų gyvulių vislumo sezoniškumas, pakito ir lytinių liaukų veikla. Laukiniai gyvuliai poruojasi ir palikuonis veda sezonais, o dauguma naminių gyvulių gali poruotis ir atsivesti palikuonis bet kuriuo laiku. Daugelis naminių gyvulių yra vislesni už laukinius. Pavyzdžiui, laukinių kiaulių protėviai šernai paršiuojasi kartą per metus ir atsiveda 4-8 šerniukus, o naminė kiaulė – 2 kartus ir atveda po 12-14 paršelių. Laukinių gyvulių patelės duoda tiek pieno, kiek jo reikia naujagimiui išmaitinti, o naminių, kultūrinių veislių – daug daugiau, pavyzdžiui, karvės per metus – 4000-5000 kg, o rekordininkės – net 20-25 tūkst. kg. Laukinė antis ar višta per metus sudeda 10-15 kiaušinių, t.y. tiek, kiek aptupia, o naminė – 200-300. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-16
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis50 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis133.61 KB
Autoriusagnishka
Viso autoriaus darbų24 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasS. Baranauskas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word gyvuliu spera [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 50 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • S. Baranauskas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą