Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Fitopatologija (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Fitopatologija (2)

  
 
 
123
Aprašymas

Runkelių baltuliai. Runkelių rudmargė. Runkelių paprastosios rauplės. Runkelių rūdys. Runkelių daigų juodšaknė. Runkelių lapų fomozė. Runkelių miltligė. Runkelių netikroji miltligė. Runkelių šaknų gumbas. Lininis brantas. Linų svylarūdė. Linų vytuliai (fuzariozė). Linų stiebalūžė. Linų antraknozė (deguliai). Linų rūdys (svylarūdė). Linų miltligė. Linų šlakuotumas. Bulvių juodoji kojelė. Bulvių maras. Bulvių baltoji kojelė. Bulvių fuzariozė (sausasis puvinys). Bulvių sausligė. Bulvių dulkingos (piktosios) rauplės. Bulvių paprastoji mozaika. Bulvių žiedinė bakteriozė. Bulvių dryžuotoji mozaika. Bulvių šašai. Bulvių paprastosios rauplės. Bulvių vėžys. Rapsų diegavirtė(juodoji kojelė). Rapsų šaknų gumbas. Rapsų netikroji miltligė. Rapsų baltosios rūdys. Rapsų kekerinis puvinys. Rapsų sklerotinis puvinys. Rapsų alternariozė. Rapsų fomozė. Pomidorų šaknų antraknozė. Pomidorų rudoji dėmėtligė. Pomidorų stiebų sklerotinis puvinys. Pomidorų maras. Pomidorų sausligė. Pomidorų lapų šviesmargė. Pomidorų rudasis puvinys. Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė. Pomidorų mozaika. Pomidorų vaisių viršūninis puvinys. Pomidorų vaisių juodasis puvinys. Svogūnų netikroji miltligė. Svogūnų kerkinis puvinys. Svogūnų rūdys. Agurkų miltligė. Agurkų bakteriozė. Agurkų sausligė. Agurkų rauplės. Agurkų sklerotinis puvinys. Agurkų kekerinis puvinys. Agurkų askochitozė. Agurkų paprastoji mozaika. Kopūstų netikroji miltligė. Kopūstų juodoji dėmėtligė. Kopūstų diegavertės (juodosios kojelės). Kopūstų baltosios rūdys. Kopūstų šaknų gumbas. Kopūstų miltligė. Morkų juodasis puvinys. Morkų rizoktoniozė. Morkų sklerotinis puvinys. Pupelių deguliai. Pupelių bakteriozė. Pupelių sklerotinis puvinys. Dobilų lapų rudoji dėmėtligė. Dobilų deguliai. Dobilinis brantas. Dobilų netikroji miltligė. Dobilų sklerotinis puvinys (vėžys). Dobilų askochitozė. Dobilų lapų juodoji dėmėtligė. Dobilų rūdys. Dobilų miltligė. Liucernų lapų rudoji dėmėtligė. Liucernų netikroji miltligė. Liucernų askochitozė. Varpinių žolių smauglys. Varpinių augalų skalsės. Varpinių augalų juodosios rūdys. Lubinų septoriozė. Lubinų ceratoforozė. Lubinų miltligė. Pupų rūdys. Pupų rudoji dėmėtligė. Pupų askochitozė. Pupų cerkosporozė. Žirnių askochitozė. Žirnių rudoji askochitozė. Žirnių miltligė. Žirnių rūdys. Javų geltonosios rūdys. Javų juodosios rūdys. Rugių rudosios rūdys. Miežių smulkiosios rūdys. Kviečių rudosios rūdys. Avižų vainikuotosios rūdys. Miežių dulkančiosios kūlės. Miežių kietosios kūlės. Kviečių dulkančiosios kūlės. Kviečių kietosios kūlės. Avižų dulkančiosios kūlės. Avižų kietosios kūlės .Varpažvynių septoriozė. Kviečių septoriozė. Rugių skalsės. Javų juodligė. Miežių dryžligė. Miežių tinkliškoji dryžligė. Kviečių miltligė. Javaklupė. Javų fuzariozė. Kukurūzų pūslėtosios kūlės. Kukurūzų dulkančios kūlės. Varpinių augalų cerkosporeliozė. Obelų juodasis vėžys. Obelų citosporozė. Obelų miltligė. Obelų rauplės. Obelų paprastasis vėžys. Obelų filostiktozė. Obelų šaknų gumbas. Obuolių pelėjūninis puvinys. Obuolių baltasis puvinys. Obuolių kartusis puvinys. Obuolių rudasis puvinys. Vyšnių moniliozė. Vyšnių kokomikozė. Vyšnių raganų šluotos. Kriaušių šviesmargė. Kriaušių gleivėtrūdė. Kriaušių rauplės. Kriaušių degligė. Slyvų rūdys. Slyvų šratligė. Slyvų sidabraligė. Slyvų citosporozė. Agrastų valktis. Agrastų viksvinės rūdys. Agrastų šviesmargė. Serbentų deguliai. Serbentų veimutrūdė. Juodųjų serbentų pilnavidurė. Braškių rudoji dėmėtligė. Braškių šviesmargė. Braškių vaisių kekerinis puvinys. Aviečių deguliai. Aviečių žievėplaiša. Aviečių rūdys. Aviečių šviesmargė.

Ištrauka

1. Runkelių baltuliai
Ramularia betaeDėmės apskritos, susiliejančios, nedidelės, iš pradžių žalsvos, vėliau nešvariai baltos, su raudonai rudu apvadu. Dėmių gali atsirasti ir ant lapkočių.
Sėti beicuota sėklą. Runkelius purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti runkelių liekanas
Žiemoja ligos sukėlėjas susirgusių augalų liekanose
2.Runkelių rudmargė
Cercospora beticolaDėmės nedidelės, apskritos, rudos arba pilkšvos, su raudonai rudu apvadu. Apatinėje, kartais ir viršutinėje lapų pusėje dėmės padengtos pilkšvomis apnašomis. Sumažėja cukringumas runkelių.
Sėti beicuota sėklą. Runkelius purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti runkelių liekanas.
Žiemoja ligos sukėlėjas runkelių liekanose ir sėklose.
3.Runkelių paprastosios rauplės
Actinomyces scabiesŽiemoja grybai dirvoje, kai kurie plinta kartu su sėkla.
Atrinkti nerauplėtus šakniavaisius
Žiemoja ligos sukėlėjas dirvoje ir ant gumbų.
4. Runkelių rūdys
Uromyces betaeDažniausiai apatinėje lapų pusėje, smulkios, rudos pūslelės. Išsidėstę pakrikai arba ratukais. Smarkiau sergantys lapai pradeda vysti ir nudžiūsta.
Sėti beicuota sėklą. Runkelius purkšti fungicidais. Rudenį giliai užarti runkelių liekanas.
Žiemoja runkelinė rudelė sirgusių runkelių liekanose ir sėklų bei šakniavaisių paviršiuje.
5. Runkelių daigų juodšaknė
Phoma betaeLigoti daigai. Jų šaknies kaklelis pajuodęs, įsismaugęs, dėl to daigai nuvysta ir nudžiūsta.
Organines trąšas įterpti rudenį arba patręšti runkelių priešsėlį. Sėti beicuota sėklą. Sudaryti palankias sąlygas daigams augti.
Šakniavaisių luobelė dėmėta iškiliomis, tamsiai rudomis, apskritomis arba netaisyklingomis sutrūkinėjusios dėmelės. Rauplių sužaloti runkeliai blogai išsilaiko.
6.Runkelių lapų fomozė
Phoma betaeDėmės stambios, apskritos arba ovalios, rusvos, koncentriškai rievėtos, su tamsiai rudu apvadu ir juodais taškeliais. Vėliau lapamakštis dėmių vietose iškrenta.
Tręšti dirva boro trąšomis. Sveikus vaisiakūnius atrinkti. Beicuoti sėklą. Purkšti juos fungicidais. Rudenį giliai užarti derliaus liekanas.
Žiemoja ligos sukėlėjas dirvoje susirgusių augalų liekanose, šakniavaisiuose ir sėklų paviršiuje.
7.Runkelių miltligė
Erysiphe communisAbiejuose lapų pusėse baltas, voratinkliškas, atskiromis sienelėmis išsidėsčiusi valktis. Lapai gelsta, vysta ir anksti nudžiūsta.
Rudenį giliai užarti runkelių liekanas. Neauginti sėklojų arti pirmamečių runkelių. Pastebėjus miltlige purkšti fungicidais. Beicuoti sėklą.
Žiemoja augalų liekanose ir sėklose ant susirgusių šakniavaisių.
8. Runkelių netikroji miltligė
Peronospora schachtiiLiga pasireiškia pavasarį ir rudenį. Sergantys lapai pagelsta, raukšlėjasi, sustorėja, darosi trapūs, lapalakščio kraštai užsiraito į apačią. Tik apatinėje lapų pusėje violetiškai pilkšvos apnašos.
Rudenį giliai užarti runkelių liekanas. Neauginti sėklojų arti pirmamečių runkelių. Pastebėjus miltlige purkšti fungicidais. Beicuoti sėklą.
Žiemoja augalų liekanose, sėklose. Ir ant susirgusių šakniavaisių
9.Runkelių šaknų gumbas
Pseudomonas tumefaciensAnt šakniavaisių išaugos, jos iš pradžių minkštos rusvos vėliau tamsėja, kietėja, jų paviršius raukšlėjasi.
Taikyti tinkama agrotechniką.
Žiemoja gumbuose ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-25
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis29.11 KB
AutoriusKarolis
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word ligos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 18 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą