Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Maisto medžiagų balansas ekologiniame ūkyje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Maisto medžiagų balansas ekologiniame ūkyje

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Žemės ūkio augalų aprūpinimas azotu, fosforu, kaliu. Žemės ūkio augalų maisto medžiagų balansas ekologinėje žemdirbystėje. Augalams reikalingos maisto medžiagos ir jų reikšmė. Mėšlo tvarkymas ir naudojimas ekologiniame ūkyje. Žaliosios trąšos. Kompostai. Natūralios kilmės mineralinės trąšos. Mikroelementai Lietuvos dirvožemiuose ir jų reikšmė. Mikroelementinės trąšos, jų normos ir vartojimo būdai. NPK balanso skaičiavimo pavyzdys. Augalų tręšimas mėšlu.

Ištrauka

Ekologiniame žemės ūkyje dažnai remiamasi originalia Peterio Rušo augalų mitimo teorija. Joje armuo skiriamas į dvi zonas: viršutinę armens dalį, kurią jis vadina "ląstelinės brandos zona", ir po ja glūdinčią "plazminės brandos zoną". Pagal jį, viršutinėje "ląstelinės brandos" zonoje gyvenantys mikroorganizmai destruktoriai ardo organinę medžiagą, joje esančius cukrus, riebalus ir oksiduodami juos gauna būtiną energiją. Kartu jie praturtina dirvožemį augalams prieinamomis mineralinėmis maisto medžiagomis. Gilau esančioje "plazminės brandos" zonoje mikroorganizmų gyvenimo sąlygos yra ne tokios palankios. Joje mažiau lengvai yrančių, energijos gausių medžiagų. Jeigu mikroorganizmai badauja, tai pagal P. Rušą, jie suyra į smulkias sublastelines daleles, o trūkstant energijos, medžiagų apykaita tame sluoksnyje sumažėja iki minimumo. Tas procesas yra grįžtamasis: sąlygoms pagerėjus, mikroorganizmai vėl atsistato. "Plazminės brandos zonoje" gyvena augalų šaknys, jos savo išskyromis maitina simbiotinius mikroorganizmus, pirmiausia Koli ir simbiotines bakterijas. Šių bakterijų rūšių viršutinėje "ląstelinės brandos zonoje", pagal jį, paprastai nėra. Augalų šaknys su dirvožemio tirpalu siurbia ir energijos turtingą "plazmą" (ląstelių daleles). Tos dalelės, pagal P. Rušą, būdamos gyvybingos, išsaugo ir visas savo biologines funkcijas. Kuo daugiau augalas panaudoja plazmos, tuo daugiau jame susikaupia energijos, tuo daugiau jis gali jos sunaudoti auginti. Plazma jautri aeracijai, todėl, pagal P. Rušą, žemę reikia dirbti sekliai, gilesnių kaip 15 cm dirvos sluoksnių stipriai aeruoti purenant nederėtų.
Žemės ūkio augalų aprūpinimas azotu, fosforu, kaliu. Vienas iš svarbesnių ekologinės žemdirbystės principų yra siekis sukurti ūkyje kuo uždaresnį augalų maisto medžiagų judėjimo ciklą, kad kuo mažiau augalų maisto medžiagų būtų išvežama iš ūkio ir išplaunama iš dirvožemio. To siekiama mažinant nebūtinus jų nuostolius, kompensuojant prarastas maisto medžiagas - tai atlieka dirvožemio mikroflora ir mikrofauna. Aptariant tokio uždaro ciklo erdvinę apimtį, nederėtų apsiriboti viename atskirai paimtame lauke ar ūkyje. Rekomenduojama tai daryti regione, kur iš ne žemės ūkio gamybos, perdirbant visas įmanomas buitines atliekas, galima sugrąžinti į dirvožemį iš jo paimtas augalų maisto medžiagas. Taip galima sumažinti augalų maisto medžiagų nuostolius, vartoti natūralius jų kompensavimo resursus. Tam galima pasitelkti dirvožemio maisto medžiagų atsinaujinimo procesus, panaudoti visas galimas organines trąšas, augalų sėjomainos, ankštinių ir tarpinių augalų auginimą. Danijoje jau yra regioninių natūralių atliekų perdirbimo ir kompostavimo centrų. Į juos suvežamos natūralios organinės medžiagos (daugiausia sodų, gyvatvorių genėjimo ir kitų regiono atliekų), jos smulkinamos ir kraunamos į rietuves kompostuoti ir vėl grąžinamos į laukus.
Siekiant palaikyti esamą dirvožemio derlingumą ekologiniame ūkyje pirmiausia būtina vartoti savus resursus. Reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas dirvožemio mikroorganizmų veiklai ir visokeriopai ją aktyvinti, daryti palankią augalų mitybai, kartu ir dirvožemio derlingumui. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama sėjomainai su daugiamečių žolių ir ankštinių augalų laukais, su sideratais, žaliąja trąša, posėliu, įsėliu, mišinių auginimu "žaliajam mulčiui" ir kitais dirvos užėmimo būdais, praturtinančiais ją organine medžiaga, saugančiais nuo vandeninės dirvožemio erozijos. Labai svarbu palaikyti dirvožemio derlingumą ir jo struktūrą ir racionaliai vartoti organines trąšas - mėšlą, kompostus. Dėl to į dirvožemį prasisunkia daugiau vandens ir mažėja jo tekėjimas žemės paviršiumi. Sukaupti stebėjimų duomenys rodo, kad ekologinė žemdirbystė mažina dirvožemio vandeninės erozijos pasireiškimo riziką. Neatsitiktinai JAV žemės ūkio departamentas 1980 m. pripažino ekologinį ūkininkavimą dirvosauginiu ūkininkavimu. Šis reiškinys pagrįstas ilgamečiais stebėjimais. Buvo palyginti JAV dviejų kaimyninių ekologinio ir įprastinio chemizuoto ūkių, auginančių kviečius, dirvožemiai. Paaiškėjo, kad per 37 metus (1948 – 1985) chemizuotame ūkyje dėl vandeninės dirvožemio erozijos prarasta 21 cm viršutinio sluoksnio, t.y. trečdalis buvusio sluoksnio. Ekologiniame ūkyje per tą patį laiką buvo prarasti vos 5 cm armens, (keturis kartus mažiau). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-20
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis43.63 KB
Autoriuszurka
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Maisto medziagu balansas ekologiniame ukyje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą