Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Pašarininkystė: kombinuoti pašarai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pašarininkystė: kombinuoti pašarai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334
Aprašymas

76 užduotis. 1 t kombinuoto pašaro yra 52% varpinių javų grūdų miltų, 17% –ankštinių javų miltų ir 0,5% žolės miltų. Kiek tai sudarys kilogramais atskirai kiekvienas komponentas? Kiek reikia turėti visų šių miltų, kad pagamintumėme 120 t kombinuotojo pašaro? Kokį plotą reikės užsėti varpiniais ir ankštiniais javais, bei turėti ankštiniu žolių plotus miltų gamybai, jei varpinių javų grūdų vidutinis derlingumas 48 cntha , ankštiniu – 32 cntha , o žolių derlingumas 205 cntha. Draudimo fondas 12%. Įvadas. Kombinuotų pašarų reikšmė. Kombinuotų pašarų klasifikacija. Žaliava kombinuotiems pašarams. Varpinių javų grūdai. Žirniai, peluškos, pupos, vikiai. Sėlenos. Žolės miltai. Morkų miltai. Džiovinti bulvių miltai. Baltymingi pašarai. Mineraliniai pašarai. Kombinuoti pašarai galvijams. Kombinuoti pašarai kiaulėms. Kombinuotų pašarų privalomieji kokybės reikalavimai. Kombinuotų pašarų kenkėjai. Pagrindinis žaliavų kombinuotiems pašarams laikymas. Grūdai. Žolės miltai. Rupiniai ir išspaudos. Gyvulinės žaliavos. Premiksai. Kombinuotų pašarų gamybos technologijos. Uždavinys. Išvados.

Ištrauka

76 užduotis.
1 t kombinuoto pašaro yra 52% varpinių javų grūdų miltų, 17% –ankštinių javų miltų ir 0,5% žolės miltų. Kiek tai sudarys kilogramais atskirai kiekvienas komponentas? Kiek reikia turėti visų šių miltų, kad pagamintumėme 120 t kombinuotojo pašaro? Kokį plotą reikės užsėti varpiniais ir ankštiniais javais, bei turėti ankštiniu žolių plotus miltų gamybai, jei varpinių javų grūdų vidutinis derlingumas 48 cntha , ankštiniu – 32 cntha , o žolių derlingumas 205 cntha. Draudimo fondas 12%.


Gyvulininkystė- mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymą ir priežiūrą, jų organizmo sandarą ir funkcijas, produkcijos gamybą ir kokybę. Gyvulininkystė- žemės ūkio šaka, apimanti naminių gyvulių (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų), paukščių, kailinių žvėrelių, bičių, žuvų auginimą ir naudojimą. Teikia maisto produktus (mėsą, pieną, riebalus, kiaušinius), žaliavas (vilnas, kailius, odą, šerius, kaulus, kraują), darbo jėgą, pramogas ir organines trąšas. Iš gyvulininkystės produktų ir atliekų gaminami pašarai (kraujamilčiai, kaulamilčiai, mėsos ir kaulų miltai, separuotas pienas, vaistiniai preparatai (gydomieji serumai, hormonų preparatai). Gyvulininkystės vystymasis, jos produktyvumas glaudžiai susijęs su augalininkyste, žemės naudojimosi intensyvumu.
Gyvulininkystė – viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų, kurios plėtra labai priklauso nuo pašarų kiekio ir kokybės. Didelį gyvulių produktyvumą lemia geros kokybės, visaverčiai pašarai. Todėl būtina plėsti ankštinių augalų ariamų žemių ir kultūrinių pievų ir ganyklų plotus, didinti baltymingumą gyvulininkystės kilmės ir kombinuotųjų pašarų gamybą. (1.)
Intensyvinant pašarų auginimą laukuose, pievose ir ganyklose, reikia gerokai padidinti stambiųjų bei sultingųjų pašarų gamybą, taikyti tobulesnes jų auginimo, ruošimo ir laikymo technologijas. Tam naudojami cheminiai ar biologiniai konservantai, kurie padeda išsaugoti pašarų kokybę.
Taip pat tobulinant pašarų bazę, reikia diegti mokslo ir technikos laimėjimus bei naudotis gyvulininkystės ir pašarų gamybos praktikos nauja patirtimi.
Lietuvoje yra dideli užliejamų pievų plotai (apie 30 tūkst. ha), iš kurių taikant modernias technologijas galima pagaminti kokybiškų žolių miltų. Be to, naudojant naujas, pažangias technologijas, reikėtų plėsti žolinio siloso ir šienainio gamybą.
Didinant gyvulių produktyvumą, neišvengiamai daugiau sunaudojama koncentruotųjų pašarų. Grūdų ūkis – svarbi šalies žemės ūkio sudėtinė dalis. Javus šiuo metu augina beveik visi žemės naudotojai. Apie 70% bendro derliaus sunaudojama pašarams.
Pagrindinė maistinė gyvulių raciono medžiaga yra baltymai. Pagal juos skaičiuojama kitų medžiagų reikmė, jų santykis. Baltymų kiekį galima gauti užauginus pakankamai ankštinių žaliavų. (2)
Palankios klimato sąlygos Lietuvoje leidžia pasigaminti žolinių pašarų žiemai, o vasarą gyvuliams pakanka pigių ganyklų ir kitų žalienų žolės. Todėl žolinis – mažai koncentracinis karvių šėrimo tipas yra pigiausias mūsų sąlygomis. Geriausia ir pigiausia yra neperaugusi kultūrinių ganyklų žolė. (3)
Pašarai laikomi augalai, gyvūniniai, mineraliniai, dirbtiniu būdu gauti produktai, kuriuos gyvuliai noriai ėda, gerai virškina, jie ne kenksmingi gyvulių ir žmonių sveikatai. Įvairūs pašarai skiriasi savo technologinėmis savybėmis, botanine sudėtimi, maisto medžiagų kiekiu ir poveikiu gyvulių produktyvumui, sveikatingumui. Didžiąją gyvulių raciono dalį sudaro augaliniai pašarai ir tik ne didelę dalį gyvūninės kilmės pašarai, mineraliniai pašarai, papildai, bei kombinuotieji pašarai. Augalinių pašarų grupei yra priskiriami žoliniai pašariniai augalai ir iš jų pagaminti koncentruotieji pašarai, pelai, šiaudai, bulvės, pašariniai šakniavaisiai, grūdai, bei augalininkystės produkcijos šalutiniai produktai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-09
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis32 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis854.46 KB
Autoriussaule
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasarininkyste kombinuoti pasarai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 32 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą