Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Agroekologija
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Agroekologija

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Agroekologijos objektas ir supratimas. Gamtos įvairovė. Dirvožemis. Maisto medžiagų apykaita. Energija ekosistemose. Vandens apytaka. Aplinkos tarša. Žemės ūkio augalai. Išvados.

Ištrauka

Ekologijos šaknys siekia pačios žmonijos kilmę. Mūsų protėviai turėjo būti savo aplinkos tyrėjai, kitaip mūsų rūšys būtų išnykusios. Sąmoningi aplinkos stebėjimai gali būti kildinami iš senųjų civilizacijų, bet sistemiškesnės ir labiau formalios studijos prasidėjo trečiame ir ketvirtame šimtmetyje prieš mūsų erą. Tarp ankstyvųjų gamtos istorikų buvo Aristotelis, jo mokinys Teofrastas.
Ekologijos terminas buvo pirmąkart panaudotas devynioliktojo šimtmečio antroje pusėje. Jį pirmas panaudojo Henris Toras (Henry David Thoreau). Tačiau pirmas jį įprasmino vokiečių biologas Ernstas Hekelis. Jis rašė: "Ekologija mes laikome gamtos struktūros žinojimą – visų gyvūnų santykių su jų neorganine ir organine aplinka tyrimą, su kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai kontaktuoja –vienu žodžiu, ekologija yra visų sudėtingų tarpusavio ryšių tyrimas.". [4]

Agroekologija – ekologijos skyrius, tiriantis kultivuojamų augalų, naminių gyvulių biocenozės ryšius ir išorinių sąlygų poveikį šių ryšių susidarymui. Ji apima ekologinių procesų ir žemės ūkio produkcijos sistemos studijas. Į šią sąvoką įtraukiamas ir ekonominis, aplinkosauginis bei socialinis kitimas, jo poveikis žemės ūkio produkcijos ir maisto sistemoms. Agroekologija sistemiškai apžvelgia ir analizuoja ūkininkavimo ir maisto gamybos komponentus bei ryšius tarp jų. Ekologiniai principai panaudojami geresniam maisto sistemos struktūros bei funkcijų supratimui, taip pat patikimoms strategijoms ateityje kurti. Platus įvairių gamtos, žemės ūkio ir socialinių mokslų metodų spektras taikomas išteklių tausojančiam panaudojimui, ekonomiškai palankiam bei socialiai priimtinam klausimų, susijusių su įvairiomis problemomis dėl žmogaus maisto poreikio patenkinimo, sprendimui rasti. Agroekologinis švietimas yra pagrįstas mokslinėmis žiniomis, orientuotas į veiksmus ir praktinį žinių taikymą. Agroekologija suteikia patikimą mokslinį pagrindą ekologiniam ūkininkavimui, maisto produktų gamybai ir perdirbimui.
Agroekologija ypač svarbi ateityje pasirenkant žemės ūkio mokslinius tyrimus ir mokymą, nes remiasi sistemine perspektyva agroekosistemos integruotiems ir sąveikaujantiems procesams nagrinėti. Agroekologiniai tyrimai suteikia tvirtą mokslinį pagrindą priimtinesnio ekologinio žemės ūkio vystymuisi.
Prasidėjusi augalų ekologija dabar ji jungia ekonominius, socialinius ir ekologinius bei agronominius žemės ūkio spektrus. Tai yra svarbu dėl didžiulio žmogaus poveikio ekosistemai. Visi sprendimai susiję su žemės naudojimu, konservavimu, kitais resursais, turi tiesioginę įtaką mūsų biosferos būklei.
Agroekologija yra ekologinių žemės ūkio procesų nagrinėjimas. Ateity tai galėtų būti kaip ekologinis ir socialinis pakaitalas iš tiesų nukreipiant žemės ūkį tausojimo keliu.
Agroekologiniai tyrimai nagrinėja visos ūkininkavimo sistemos funkcijas. Agroekologija neanalizuoja pavienio ūkio ar įmonės, bet aiškinasi, kaip tos įmonės kartu integruotai ir pelningai gali didinti ūkio produktyvumą. Užuot naudojęsi vien tik augalininkystės ir gyvulininkystės rodikliais ir duomenimis, kaip tie rodikliai atsispindi ūkio pajamose, tyrinėtojai nagrinėja, koks yra sistemos poveikis šeimai, gyvenančiai tame ūkyje, kraštovaizdžiui, kaimo bendruomenei. Kai kurie tyrimai gali būti nukreipti į atskiras produkcijos gamybos sritis, nagrinėti, kokios yra perspektyvos ir kaip jos gali atrodyti bendrame žemės ūkio produkcijos ir maisto sistemos kontekste. Ūkininkavimo ir maisto sistemos gali būti nagrinėjamos ir skirtingais lygmenimis. Tyrimų pavyzdžiai apima:
1. Maisto medžiagų judėjimą daugianarėse ir ilgametėse sėjomainose;
2. Integruotą ūkio, kraštovaizdžio ar regioninio lygio augalų apsaugą;
3. Įprastinės ir ekologinės žemės ūkio sistemos palyginimą; ekonominę neperdirbtų ir perdirbtų produktų pardavimo naudą ūkiui ir bendruomenei, regioniniam maisto ir gamtinių išteklių naudojimui bei patenkinamos strategijos įtaką pajamoms bei pragyvenimo lygiui; žemės ūkio ir maisto politiką ir jos poveikį maisto prieinamumui regioninėms maisto sistemoms, tausojančiam ilgalaikiam išteklių naudojimui. [2] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-06
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis18.62 KB
AutoriusGiedre
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Agroekologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą