Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žemės ūkio mašinos (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemės ūkio mašinos (5)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Žemės dirbimo mašinos. Plūgo paskirtis ir klasifikacija. Kultivatorių noragėlių tipai ir jų panaudojimo atvejai. Akėčios. Valkės, volai. Sėjamosios ir sodinimo mašinos. Sėjos būdai ir agrotechniniai reikalavimai. Sėjamosios mašinos. Bulvių sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Daigų sodinamosios pagrindinės dalys ir darbo procesas. Žolinių pašarų ruošimo mašinos. Žolinių pašarų paruošimo būdai. Šienapjovės. Grėbliai. Šieno ir šiaudų surinkimo mašinos. Mobilūs smulkintuvai. Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija. Presai. Ruloninis presas. Tręšiamosios ir augalų apsaugos mašinos. Mineralinių trąšų barstomosios. Mėšlakratės technologinis darbo procesas. Srutų laistytuvai. Purkštuvai. Beicavimo mašinos technologinis darbo procesas. Valomosios ir džiovyklos. Sėklų skirstymas pagal įvairias jų savybes. Grūdų valomosios. Specialios valomosios. Grūdų džiovyklos. Linų, cukrinių runkelių ir bulvių nuėmimo mašinos. Linų nuėmimo mašinos. Cukrinių runkelių nuėmimo mašinos. Bulvių nuėmimo mašinos. Javų kombainai.

Ištrauka

Plūgo paskirtis ir klasifikacija
Pagrindinis žemės dirbimo padargas yra plūgas. Jo paskirtis – lygiai atpjauti dirvos riekę, ją apversti, guldant į vagos dugną viršutinį piktžolėtą sluoksnį.Suartas dirvos sluoksnis turi būti lygus ir supurentas.
Traktoriniai plūgai skirstomi: pagal paskirtį į – bendruosius ir specialiuosius plūgus (krūmų – pelkių, sodų, miškų ir plantažinius);
pagal korpusų skaičių – nuo vieno iki šešių ir daugiau korpusų plūgus;
pagal sujungimą su traktoriumi – į pakabinamuosius, pusiau pakabinamuosius ir prikabinamuosius plūgus.
Verstuvinio plūgo darbinės dalys yra korpusas, priešplūgis, peilis, armens gilintuvas. Pagrindinė plūgo darbinė dalis yra korpusas, jis sudarytas iš norago, verstuvo, pavažos ir stovo.
Noragai būna kaltiniai ir trapeciniai, specialiuose plūguose – trikampiai noragai. Kaltiniai noragai skirstomo į ištisinius ir sudėtinius.
Noragai atpjauna dirvos riekę iš apačios ir nukreipia verstuvui. Verstuvas trupina atpjautą dirvos riekę ir apverčia ją į vagą, kurią padarė priekinis plūgo korpusas. Pagal formą verstuvai skirstomi į cilindrinius, kultūrinius, pusiau sraigtinius ir sraigtinius.
Cilindriniai verstuvai tinka lengvoms smėlio dirvoms arti, nes blogiau apverčia dirvą. Kultūrinių verstuvų viršutinė dalis šiek tiek užsukta, todėl jie gerai apverčia ir sutrupina dirvą. Šie verstuvai dažniausiai naudojami bendruosiuose plūguose.
Sraigtiniai ir pusiau sraigtiniai verstuvai statomi specialiuose plūguose, nes gerai apverčia dirvos riekę ir yra tinkami arti plėšiniams.
Pavaža padidina plūgo pastovumą ir atlaiko šoninį slėgį darbo metu. Pavažos būna aukštos, žemos, apverčiamos.
Stovai būna aukšti ir žemi.Bendruosiuose plūguose dažniausiai būna aukšti stovai, jie mažiau užsikemša piktžolėmis ir kitomis augalinėmis priemaišomis.
Plūgo korpusas surenkamas taip, kad jo darbinis paviršius būtų lygus, o atpjauta žemės riekė lengvai slystų jo paviršiumi.
Priešplūgis yra mažesnių matmenų korpusas. Jį sudaro plieninis kotas, kultūrinis verstuvas ir noragas. Priešplūgis atpjauna 8-12 cm storio viršutinį piktžolėtą dirvos sluoksnį ir apverčia į vagos dugną. Arimo gylis nustatomas kilnojant priešplūgį.
Plūgas su priešplūgiais aria giliau ir geriau apverčia dirvos riekę, todėl jie statomi ariant dobilienas ir kitas sužėlusias dirvas.
Armens gilintuvas, kai kuriuose plūguose yra statomas už pagrindinių korpusų. Jis supurena vagos dugną 6-15 cm gyliu. Armens gilintuvą sudaro – noragėlis, su prie jo pritvirtintu kotu.
Peiliai vertikaliai atpjauna ariamą žemės sluoksnį, jie būna diskiniai ir kotiniai. Bendruosiuose plūguose diskinis peilis statomas prie paskutinio korpuso, o plūguose kurie skirti arti sunkioms dirvoms ir plėšiniams, statomi prie kiekvieno korpuso. Diskinis peilis tvirtinamas prie plūgo rėmo alkūniniu kotu, pritvirtintas peilis gali sukinėtis į šonus ir savaime tiesiai nusistatyti važiavimo kryptimi.
Kotiniai peiliai dažniausiai statomi plantažiniuose, krūmų – pelkių, bei miškų plūguose. Peilis statomas įkypai, kad žemės sluoksnis būtų pjaunamas iš apačios į viršų. Kotiniai peiliai tinka ir akmenuotoms dirvoms arti.
Miškų, krūmų – pelkių plūguose kotinis peilis ne tik atpjauna žemės sluoksnį, bet ir ištraukia į paviršių nenupjautas šaknis. Kotinių peilių pasipriešinimas traukai yra daug didesnis kaip diskinių.
Rėmas reikalingas darbinėms dalims sumontuoti, jie būna plokšti, kabliniai ir kombinuoti. Daugiavagių plūgų rėmai gaminami taip, kad prireikus būtų galima sumažinti korpusų skaičių, nuimant paskutinius korpusus.
Pakabinamojo plūgo konstrukcija yra daug paprastesnė negu prikabinamųjų plūgų. Pakabinamieji plūgai gaminami įvairaus darbinio pločio. Plūgas PN-4-35 yra keturvagis, jo dalys: keturi korpusai su priešplūgiais, diskinis peilis, rėmas, pakabinimo įtaisas ir atraminis ratas.
Plūgas jungiamas prie traktoriaus hidraulinio keltuvo dviejų taškų pakabinimo sistema. Hidraulinio keltuvo žemutinės trauklės sujungiamos su plūgo šonuose esančiais pirštais. Viršutinė trauklė prijungiama prie plūgo viršutinės trauklės. Plūgo atramos ratas užmautas ant pusašio, pusašis pritvirtintas prie rato stovo. Šis pavalkėliais pritvirtinamas prie plūgo rėmo. Į viršutinėje stovo dalyje esančią varžlę įsuktas sraigtas, jį sukant pakeliamas arba nuleidžiamas plūgo atraminis ratas ir reguliuojamas arimo gylis. Priekinė plūgo dalis kilnojama traktoriaus hidrauliniu keltuvu.
Prikabinamieji plūgai yra skirti galingesnių variklių traktoriams, kadangi jie gali turėti šešis ir daugiau korpusų. Prie traktoriaus jie yra jungiami fiksuotu prikabinimu, bei prijungiami prie traktoriaus hidraulinės sistemos. Į transporto padėtį plūgas iškeliamas hidrauliniu cilindru arba sulėtinto veikimo reketiniu automatu, turinčiu krumpleratinę pavarą. Iškėlus į viršų hidraulinio cilindro vietoj statomas hidraulinis amortizatorius, jis neleidžia plūgui staigiai kristi, nuleidžiant jį į darbo padėtį. Užpakalinio plūgo ratas gali laisvai sukinėtis apie vertikaliąją ašį, todėl plūgą galima pastumti atbuline eiga jo neiškėlus.
Bendrosios paskirties plūgai gaminami nuo3 iki 9 korpusų.Plūgų korpusai būna su kultūriniais arba pusiau sraigtiniais verstuvais. Bendrosios paskirties plūgai yra skirti arti vidutinio sunkumo, sunkias, akmenuotas dirvas.
Specialiųjų plūgų konstrukcija panaši į bendrųjų plūgų konstrukciją, tik jie būna tvirtesni, darbinės dalys pritaikytos specialiems žemės dirbimo darbams.
Plantažiniai plūgai naudojami ruošiant dirvą sodams, miško kultūroms, vynuogynams. Jais ariama 40-60 cm gyliu. Sodų plūgai skiriami sodų tarpumedžiams arti. Vieno korpuso darbinis gylis30 cm, plūgo prikabintuvas sudarytas taip, kad būtų galima plūgą nukreipti į šoną 1.75 m nuo traktoriaus vidurio linijos, ariant tarp medžių. Todėl ariant šiuo plūgu, traktorius važiuoja tarp medžių eilių, o plūgas aria arčiau medžių kamienų. Kitos plūgo darbinės dalys panašios kaip ir bendrųjų plūgų.
Miškų plūgai skirti kirtimvietėms arti, ruošiant dirvą miško želdinimo darbams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-05
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai3
Dydis46.86 KB
Autoriussavotiska_
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasM. Martinkus
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemes ukio masinos (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 21 puslapis 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • M. Martinkus
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą