Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Morkos: rūšys, savybės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Morkos: rūšys, savybės

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas: įvertinti rūšis ir jų savybes. Morkų auginimas. Priešsėliai. Dirvos dirbimas. Tręšimas. Sėklų paruošimas sėjai. Sėjos laikas. Sėjos būdai. Sėklos norma. Sėklų įterpimo gylis. Pasėlių priežiūra. Morkų laistymas. Morkų veislės. Išvados.

Ištrauka

Morkos – polivitamininiai augalai.jose yra daug karotino – geltonai dažančios medžiagos, kuri kepenyse virsta vitaminu A. Karotinas (provitaminas A) būtinas regėjimui, augimui, odai ir gleivinėms. Šio vitamino trūkumas kenkia vakarinių ir naktinių pamainų darbininkams, vairuotojams ir kitų profesijų žmonėms, kuriems reikia ypač gerai matyti. Literatūroje skelbiama, kad pasaulyje kas metai apie 8-10 milijonų vaikų kenčia dėl vitamino A trūkumo. Daugiausiai jo trūksta Afrioje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir kitose šalyse.
Morkose yra B1 (0,1 mg%), B2 (0,05 mg%), C (1,5 mg%), B6, K vitaminų, pantoteno, folinės ir nikotino rūgščių, flavonoidų, angliavandenių, riebalų, eterinio aliejaus, mineralinių druskų: kalio, fosforo, geležies, vario, kobalto, jodo, kalcio, magnio, cinko, molibdeno, nikolio ir kt. Šie cheminiai elementai įeina į organizmo audinių ląstelių bei skysčių sudėtį, reikalingi sudėtingiems maisto medžiagų virškinimo bei apykaitos pricesams. Su morkomis ar jų sultimis būtina vartoti riebalus ar grietinę, nes karotinas tirpsta riebaluose. Morkos vartojamos žalios, konservuotos, iš jų spaudžiamos sultys, gaminamos tyrelės.

Darbo tikslas: įvertinti rūšis ir jų savybes.

Uždaviniai:
1. Supažindinti su morkų auginimo technologijomis.
2. Supažindinti su morkų skirstimu pagal tai, per kiek laiko jos užauga.
3. Apibūdinti Lietuvoje labiausiai mėgstamas ir vertinamas morkas.

Tinkamiausi priešsėliai tie, po kurių lieka nepiktžolėta, puri dirva. Tai mėšlu tręštos daržovės, bulvės, svogūnai, vienerių metų daugiametės žolės, vikių – avižų mišinys, sideratiniai augalai, žieminiai kviečiai.
Blogesni priešsėliai – vėlyvieji kopūstai, nes derlius nuimamas vėlai, lieka blogesnės struktūros dirva. Mažiausias morkų derlius gautas, kai auginta po morkų, kurių priešsėlis – dobilai, įsėti į žieminius rugius arba į vikių – avižų mišinį žaliajam pašarui, bendras derlius atitinkamai – 42,6-43,8 t/ha, standartinis – 35-36,6 t/ha. Auginant morkas dvejus metus iš eilės toje pačioje vietoje, derlius sumažėja 17,7-29,2 proc. palyginus su geriausiais priešsėliais. Morkas po morkų geriau nesėti, nes plinta tos pačios ligos ir kenkėjai. Be to, pirmaisiais metais toje pačioje dirvoje blogai auga. Į tą pačią vietą rekomenduojama sėti ne anksčiau kaip po 3-4 metų. Rotacijoje su daugiametėmis žolėmis dirvožemio ariamajame sluoksnyje padaugėjo judrios fosforo, bendrojo azoto ir humuso. Daugiausia humuso buvo po daržovių, kurių priešsėlis dobilai, įsėlis į vikių – avižų mišinį žaliajam pašarui. Auginant keletą metų daržoves po daržovių, sumažėjo bendrojo azoto, humuso, kalio kiekis. Dirvos rūgštingumas visais atvejais nepakito. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-06-05
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis1.86 MB
AutoriusAsta
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasKlimavičius
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasKraštotvarkos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Morkos rusys savybes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Klimavičius
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą