Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Agrochemija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Agrochemija

  
 
 
12345
Aprašymas

Agrochemijos pagrindai. Agrochemijos istorija. Trąšų naudojimas Lietuvoje. Trąšų klasifikacija. Organinės trąšos. Mineralinės trąšos. Tręšimo sistema sėjomainoje.

Ištrauka

7. Agrochemijos pagrindai
Objektas ir uždaviniai. Agrochemija - mokslas apie žemės ūkio augalų tręšimą, trąšų poveikį derliui ir kokybei, dirvos fizikinėms bei cheminėms savybėms.
Agrochemija kaip mokslas tiria tris objektus:
Pirmas agrochemijos mokslo tyrimo objektas yra trąšos, t. y. aiškinti trąšų rūšis, formas, gamybą ir panaudojimo efektyvumą.
Antras agrochemijos mokslo tyrimo objektas yra dirvožemis, t. y. aiškinti augalų maisto medžiagų dinamiką dirvožemyje, jų prieinamumą augalams, įtaką dirvožemio cheminėms savybėms.
Trečias agrochemijos mokslo tyrimo objektas yra augalai, t. y. trąšų parinkimas, tręšimo laikas, normos, būdai, maisto medžiagų optimalus santykis.
Augalų mitybai reikia apie 80 cheminių elementų. Iš jų sudarytos augalų šaknys ir antžeminės jų dalys.
Visi augalams reikalingi cheminiai elementai turi savo paskirtį ir atlieka tam tikras funkcijas bei jų reikia nevienodai. Tuo pagrindu jie skirstomi į makroelementus (anglis, azotas, fosforas, kalis), mikroelementus (boras, varis, cinkas, manganas, molibdenas ir kt.), ultramikroelementus (gyvsidabris, cezis, sidabras ir kt.).

Agrochemijos istorija
Augalų augimo paslaptys nuo seno domino mokslo žmones. Antikinės Graikijos filosofai aiškino, kad augalams reikia vandens, žemės ir ugnies. O 16-ojo amžiaus pradžioje patirta, kad augalams reikia druskų, tačiau kokių, liko neaišku. 18-ojo amžiaus pabaigoje ir 19-ojo amžiaus pradžioje jau daugiau mokslininkų pradėjo aiškinti augalų augimo sąlygas. Pradėta rengti tyrimo stotis, kur prasidėjo sistemingi tyrimai.
Lietuvoje agrochemijos mokslo pradžia tenka laikyti 1924 metus, kai buvo įkurta dirvožemio-agrochemijos katedra Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Dotnuvoje. Katedrai vadovavo prof. V. Ruokis. Ypač sparčiai agrochemijos mokslas pradėjo vystytis po antrojo pasaulinio karo. Šioje srityje dirbo V. Vazalinskas, K. Plesevičius, V. Zalys, B. Baginskas ir daugelis kitų.

Trąšų naudojimas Lietuvoje
Iki antrojo pasaulinio karo Lietuvoje mineralinių trąšų naudota palyginti mažai. Pvz., 1937 metais sunaudota apie 100 tūkstančių tonų. 1938-1940 metais po 140 tūkstančių tonų. Pokario metais trąšų vartojimas kasmet didėjo. 1950 metais sunaudota 250 tūkstančių tonų, 1955 - 480, 1965 - 940, 1968 - 1,2 milijono tonų. Trąšų vartojimas ypač padidėjo 1993 metais pastačius Kėdainiuose fosforinių trąšų, o 1965 metais Jonavos azotinių trąšų gamyklas. Ir jau 1980 metais trąšų sunaudojimas išaugo iki 5,5 milijono tonų, 1988 metais - 8,0 milijono tonų.

Trąšų klasifikacija
Pagal gamybos būdą trąšos skiriamos į pramonines ir vietines.
Pramoninės trąšos gaminamos iš uolienų ar mineralų, kuriuose gausų atatinkamų elementų, bet visai nėra organinių medžiagų. Todėl jos ir vadinamos mineralinėmis.
Prie vietinių trąšų priskiriamos pačiuose ūkiuose kaupiamos įvairios augalinės ir gyvulinės kilmės atliekos, arba trąšos, kurioms nereikia sudėtingos gamybos technologijos. Jos vadinamos organinėmis trąšomis. Tai mėšlas, srutos, kompostai, fekalijos, dumblas, durpės, kanalizacijos nuosėdos. Prie vietinių trąšų priskiriami ir augalai-sideratai, kurie užariami žaliajai trąšai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-09
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis13.62 KB
Autoriusegle
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Agrochemija.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą