Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Gyvulininkystė (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvulininkystė (5)

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Karvių laikymas. Galvijų vidaus sekrecijos liaukos. Antys. Žąsys. Gulbės.

Ištrauka

Įvairiais metų laikais karvės laikomos nevienodai. Yra du pa grindiniai laikymo laikotarpiai - tvartinis ir ganyklinis.
Karvių laikymas tvartiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu karvės gali būti laikomos pririštos saitais arba palaidos, modifikuotuose arba kombinuotuose boksuose.
Pririštų karvių laikymas. Laikomos pririštos stovėjimo vietose karvės įpranta prie vietos, įrengimų, kaimynių. Todėl dirbant darbus nuosekliai, pagal darbotvarkę, jos būna ramios, be to, galima geriau stebėti jų sveikatos būklę, normuoti šėrimą ir su mažiausiomis pašarų sąnaudomis gauti daugiausia pieno. Tačiau laikant karves pririštas blogiau naudojami pastatai, reikia daugiau darbo sąnaudų produkcijos vienetui pagaminti. Taip pat karvės dažniau serga, nes mažai juda. Dabar daugumoje Lietuvos ūkių karvės tvartuose laikomos pririštos. Vienoje eilėje be tarpo (tako) negali būti rišama daugiau kaip 50 karvių. Iš kiekvienos tvarto dalies turi būti patogus išėjimas į mociono aikšteles.
Karvių stovėjimo vietų plotis prekinėse fermose – 1 - 1,2 m, ilgis - 1,7 - 1,9 m, veislininkystės fermose - atitinkamai 1,2 ir 1,8 - 2 m. Mažiausiai ploto ir darbo sąnaudų mėšlui valyti reikia, kai karvės stovi trumpose stovėjimo vietose. Tačiau fiziologiniu požiūriu pernelyg trumpos stovėjimo vietos nepageidautinos. Trumpoje stovėjimo vietoje karvė gulėdama ir stovėdama negali pato¬giai laikyti užpakalinių kojų, gali susižeisti nagas, kartais net suserga sąnarių ligomis. Ne geresnė stovėjimo vieta, kurios užpakalinė dalis iš grotelių. Šiuo atveju, be kojų traumų, dažnos ir tešmens ligos. Anot užsienio specialistų, karvės stovėjimo vietos arba bokso plotis turi būti ne didesnis kaip dvigubas karvės plotis ties pečiais, bet ne mažesnis už liemens ilgį, padaugintą iš 0,75. Tinkamiausią stovėjimo vietos ilgį apskaičiuosime, prie 90 - 95 proc. karvės liemens ilgio pridėję 20 cm apsaugos zonai, kad karvė į ėdžias nesusižeistų priekinių kojų. Išilgai tvarto įrengiamos ėdžios, dažniausiai betoninės. Jų dugnas turi būti 9 - 7 cm pakeltas nuo grindų. Ėdžių plotis viršuje - 60 cm, apačioje - 40 cm, užpakalinės sienelės aukštis – 60 - 75 cm, priekinės - 30 cm su 10 cm gylio išpjova karvės kaklui. Ėdžių dugne daromos angos skysčiams (ėdžias plaunant arba sugedus girdykloms) ištekėti.
Karvės rišamos įvairiais automatiškai paleidžiamais įtaisais. Stovėjimo vietose karves reikia pririšti taip, kad jos galėtų patogiai atsigulti ir atsikelti. Tarp gulinčios karvės sulenktų priekinių kojų ir ėdžių priekinio krašto turi būti ne mažiau kaip 10 cm. Kai atstumas mažesnis, karvė keldamasi gali susižeisti priekines kojas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-22
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis835.57 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaPanevėžio 5-oji vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvulininkyste (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą