Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žemės ūkio perspektyvos Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemės ūkio perspektyvos Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES)

  
 
 
123456
Aprašymas

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkis. Subsidijos. Visiems pasidaro įdomu: koks tas tipinis Europos Sąjungos (ES) ūkis? Daug kam gali kilti klausimas: ar lietuviški žemės ūkio produktai turės rinką Europos Sąjungoje (ES)?

Ištrauka

Lietuvai, pareiškus norą stoti į ES, o vėliau pakviestai derėtis, pastebėta, kad žemės ūkio sektorius vienas iš sudėtingiausių – jau vien dėl to , kad tiesiogiai su juo yra susiję trečdalis Lietuvos gyventojų. O kasdien vartoja žemės ūkio produktus visa šalis. Antra, šis sektorius yra svarbus ir tuo, kad jis bene daugiausiai yra atsilikęs nuo ES žemės ūkio.
Daugiau kaip 10 metų pradėta dalinti žemė. Buvo atkuriama nuosavybės teisę į žemė , ją turėjusiems ( ar jų giminaičiams) prieš II pasaulinį karą , taip pat buvo duota po 2 – 3 ha buvusių kolūkių darbuotojams. Taip atsirado daug smulkių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, personalinų įmonių , ūkinių bendrijų ir labai nedaug kooperatinių bendrovių. Būtent dėl šios priežasties tie smulkūs žemės ūkio subjektai negali būti efektyvūs ( duoti pelno) ir ateityje turės stambėti. Šiame technologijų ir spartaus vystymosi amžiuje nebegalima gerai gyventi turint arkliuką ir kelis hektarus žemės , kaip kad gyveno mūsų seneliai ar proseneliai tarpukaryje. Šiuo metu neteisinga žemės ūkio reforma atvedė vos ne prie tokio lygio : dauguma žemės naudotojų , jų kažkaip nesinori vadinti ūkininkais, gyvena iš dviejų-trijų hektarų žemės, papildomai gaudami visokias socialines pašalpas. Šiuos ūkius galima pavadinti natūriniais ( ką užaugina , tą ir suvartoja maistui t.y. nieko neparduoda). Taigi apie galimybę užauginti tokiuose ūkeliuose daug , geros kokybės , galinčių konkuruoti produktų su ES valstybių ūkininkų pagaminta produkcija, net kalbėti neverta. Antra priežastis mūsų žemės ūkio nuosmūkio yra žemdirbių konservatyvumas. Jie vadovaujasi tokiu ūkininkavimo principu : " jei mano senelis augindamas javus pragyveno , tai kodėl negaliu aš pragyventi" nors tų javų tas ūkininkas iš savo sklypelio prikula tik porą tonų, kuomet ES nėra auginami javai , jei nėra prikulama penkios – šešios tonos. Aišku, kad tas tonas galima prikulti, tačiau kiek tą žemę reikės trešti ir kiek sudėti pinigų į ją? (Tuomet javo grūdas būtų vertas vos ne aukso grūdo). Mūsų konservatyvūs ūkininkai niekaip nesupranta, kad jei dirva nederlinga tai gal reikia imtis auginti kitų kultūrų,kurios galėtų duoti pelno tokioje klimato juostoje, kaip Lietuva? Juk , dalis Lietuvos žemių yra nelabai delingos ( kuriose ūkinikaujant dar galima gauti pelno) – beveik visa Aukštaitija, dalis Žemaitijos ir kuriose nuostolinga ūkininkauti – Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonai, dalis Dzūkijos. Šių rajonų gyventojams būtų geriau imtis kokių nors kitų alternatyvių žemės ūkiui verslų – amatininkystės, kaimo turizmo ir kt. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-23
DalykasŽemės ūkio rašinys
KategorijaŽemės ūkis
TipasRašiniai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis8.59 KB
AutoriusGediminas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2001 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaŠilalės r. Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word zemes ukis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Rašiniai
  • 4 puslapiai 
  • Šilalės r. Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla / 10 Klasė/kursas
  • 2001 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą