Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Žemdirbystės epocha. Subalansuota plėtra ir žemės ūkio ekologizavimas. Ekologinis gyventojų sąmoningumas. Ekologinės žemdirbystės samprata. Žemdirbystės neekologiškumas. Pastangos ekologinei žemdirbystei išsaugoti. Gamtinę aplinką tausojanti kaimo plėtra: utopija ar realybė. Tausojančios ir ekologinės žemdirbystės palyginimas. Kaimo plėtros 2000 – 2006 m. planas. Aplinkai nežalingai žemdirbystei – Europos parama. Aplinkai nežalinga žemdirbystė. Augalai ir chemikalai. Gyvuliai – dirvožemio išsaugojimo dalis. Dėmesys ir laukinei gamtai. Ekologinė žemdirbystė – tausojanti plėtra žemės ūkyje. Kas ji – tausojanti plėtra? Kelias, kuriuo ėjome…Kelias, kuriuo eisime?..Dirbančių žemės ūkyje skaičius. Išvados. Priedas (1).

Ištrauka

Gyvename laikotarpyje, kai žmogus, trokšdamas vis daugiau gėrybių iš Gamtos, daugeliu atvejų, prarado savo funkcijos joje supratimą. Žmogaus galimybės paveikti gamtą jau seniai viršijo jos teises.Kaip gyvens ir dirbs žmonija XXI amžiuje? Tai priklauso nuo mūsų, dabar gyvenančiųjų.
Žemės ūkis apima 1/3 visos sausumos ir yra pagrindinė žmonijos veiklos priemonė, glaudžiai susieta su gamta. Nuo to, kaip jis bus vystomas, priklausys artimiausia žmonijos ateitis. Jokia kita ūkio šaka neapima tiek daug mūsų Žemės floros ir faunos ekosistemų. Nuo seno žmogus intensyviai jautė gamtos jėgas, ryšį su jomis ir savo veikloje tuo vadovavosi.
Kiek tokių ūkininkų, sodybų ir kaimų, kurie jau dabar galėtų ūkininkauti ekologiškai, yra likę po vagių siautėjimo ir kolektyvizacijos griuvėsiais Lietuvoje? Nedaug! Jei po kelių metų pasiektume bent 1 proc., būtų didžiulis pasiekimas. Todėl būtinos visų, kurie neabejingi Lietuvos, o ypač jos žemės ūkio ateičiai, sutelktų pastangų, padaryti šį šuolį. Be jo bus neįmanoma tolesnė mūsų žemės ūkio šalies plėtra, integruojantis į ES. Laikotarpis, nors ir pavėluotas, tam dar palankus, nes eilinį kartą Lietuva ir jos kaimas yra kryžkelėje ir turi galimybę pasinaudoti tarptautinių fondų parama. Tik taip tausojanti mūsų kaimo plėtra taps realybe, o ne utopija.
Saugumo jausmas - vienas pagrindinių faktorių, užtikrinančių visavertį ir laimingą gyvenimą. Jis svarbus ne tik žmogui, bet ir kiekvienam gamtos tvariniui. žmogus privalo suvokti, kad saugodamas aplinką, visų pirma saugo save. JAV mokslininkų parašytame ir išleistame "Epidemiologijos vadovėlyje" žmogaus aplinka apibūdinama labai suprantamai - tai oras, kuriuo kvėpuojame, vanduo, kurį geriame, erdvė, kurioje judame, klimatas, supantis mūsų kūną, socialinė mūsų aplinka ir maistas, kurį valgome.
Ekologinės žemdirbystės, kaip tausojančios plėtros žemės ūkyje strategiją, įmanoma įgyvendinti tik išvien dirbant Lietuvos politinei ir vykdomajai valdžiai, savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir, pagaliau, aktyviai ir sąmoningai veikiant visai visuomenei. Juk švari, sveika aplinka, sveikas ir saugus maistas – turi būti visos visuomenės rūpestis. Visa tai sustiprintų ir mūsų aplinkosauginius žingsnius.


Žemdirbystės epocha pasižymėjo žymiai stipresniu poveikiu aplinkai. Pirmiausia žmogus prisijaukino kai kurias gyvūnų rūšis, kas sumažino jo priklausomybę nuo grynai gamtinių išteklių ir sudarė galimybes pradėti sėslesnį gyvenimą. Tačiau didėjančioms naminių gyvūnų kaimenėms reikėjo didesnių ganyklų plotų, todėl prasidėjo intensyvesnis miškų naikinimas.
Pradėjus maistui auginti kai kurias augalų rūšis, taipogi prireikė papildomų laisvų plotų. Žmogus pastebėjo, kad žoliniai augalai geriausiai auga buvusiose gaisravietėse, kai sudegusių medžių pelenai patręšia dirvą. Be to, tuometiniais primityviais žemdirbystės padargais miško gaisravietės žemę buvo žymiai lengviau supurenti nei atvirą, žoline augmenija apaugusį plotą. Susiformavo lydiminės žemdirbystės sistema, kurią galima vertinti kaip pirmąją sėjomainos sistemą. Miškai reguliariai buvo deginami, po to 3 – 4 metus, kol išsenka mineralinių medžiagų atsargos, sėjami sukultūrinti augalai, daugiausia grūdinės kultūros, po to žemė 20 – 30 metų vėl užleidžiama mišku, o augalai sėjami naujai išdeginto miško plotuose. Lydiminė žemdirbystė dar ir dabar gana plačiai taikoma kai kuriuose trotikų zonos kraštuose.
Pradėjus žemės dirbimui naudoti metalinį plūgą ir žemę tręšti naminių gyvulių mėšlu, susidarė galimybės žemės ūkiui pastoviai naudoti tuos pačius plotus, taigi miškai juose jau buvo išnaikinami visam laikui. Dėl tobulesnės agrotechnikos grūdinių kultūrų ir daržovių derlius žymiai padidėjo, tu)o pačiu susidarė galimybės padidinti ir naminių gyvulių kaimenes. Didėjančios paties žmogaus sukurtos maisto atsargos ir galimybės sėsliai įsikurti dar labiau sumažino žmogaus priklausomybę nuo gamtos ir gamtinių išteklių, o pagerėjusi mityba ir gyvenimo sąlygos paspartino žmonių skaičiaus augimą. Tai skatino naujų ariamų žemių įsisavinimą, greitesnį gyvenviečių augimą, o tuo pačiu ir intensyvesnį miškų naikinimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-17
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis38.75 KB
AutoriusNeringa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAlytaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekologine zemdirbyste Lietuvoje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 22 puslapiai 
  • Alytaus kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą