Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Augalų tręšimas tausojamojoje žemdirbystėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Augalų tręšimas tausojamojoje žemdirbystėje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Augalų tręšimas tausojamojoje žemdirbystėje. Organinės trąšos. Mėšlo normos augalams. Bulvės. Maistiniai javai. Daržovės. Daugiametės varpinės žolės ir varpinių – ankštinių žolių mišiniai. Raudonieji dobilai ir liucerna. Vienmečiai pašariniai augalai. Pašariniai javai. Žieminiai tarpiniai augalai. Ganyklos. Tręšimo mineralinėmis trąšomis specifikacija. Mineralinių trąšų įtaka žemės ūkio augalų derliui. Azotas. Žalioji trąša. Maisto medžiagų kiekis žaliose trąšose. Daugiamečių žolių ir kitų augalų daromos įtakos humuso kiekiui ir jo kokybinei sudėčiai palyginimas. Tręšimo planavimas.

Ištrauka

Natūralus Lietuvos dirvožemių derlingumas yra mažas, galintis be trąšų išauginti tik apie 1,5-1,7 t iš grūdų. Tyrimais nustatyta, kad su 1 tona grūdų ir atitinkamu šiaudų derliumi iš hektaro paimama apie 21-22,8 kg fosforo (P2O5), 20-25 kg kalio (K2O). Taigi 5 t iš ha grūdų derlius paima vidutiniškai azoto apie 110 kg, fosforo – 52, kalio 112 kg. Kiek šių elementų reikia duoti planuojamam javų derliui išauginti, priklauso nuo maisto medžiagų, esančių dirvožemyje, kiekio.
Tausojamosios žemdirbystės ūkyje, norint tinkamai reguliuoti augalų mitybą, reikėtų ne rečiau kaip kas penkeri metai ištirti armens agrochemines savybes: pH, humuso, judriųjų fosforo ir kalio kiekius. Azoto kiekį, esantį javų laukuose, reikia nustatyti kasmet prieš tręšimą 0-40 cm sluoksnyje. Tik žinodami, kiek dirvožemyje yra amoniakinio ir nitratinio azoto, judriųjų fosforo ir kalio, galime parinkti tinkamiausias trąšų normas dydžio derliui išauginti.
Organines trąšas geriausia panaudoti javų priešsėliniams augalams, t.y. kaupiamiesiems. Tačiau organinių trąšų maisto medžiagas gerai išnaudoja ir žieminiai javai.
Organinėmis trąšomis tręštuose laukuose mineralinių trąšų normos mažinamos priklausomai nuo įterpto su organinėmis trąšomis maisto medžiagų kiekio ir panaudojimo koeficiento. Pvz., 401 iš ha kraikiniu mėšlu tręštame lauke žieminiams kviečiams mineralinio azoto norma mažinama 30-40 kg, fosforo – 20-25 kg, kalio – 50 kg. Trąšas rekomenduojama naudoti pagal iš anksto kiekvienam laukui ir visam ūkiui sudarytus planus, naudojantis Lietuvos žemdirbystės instituto sukurta kompiuterine programa. Neturint galimybių pasinaudoti kompiuterine programa planui sudaryti, tenka vadovautis orientacinėmis normomis.

Žieminiams rugiams bei kvietrugiams tiek fosforo, tiek kalio normos panašios į žieminiams kviečiams rekomenduojamas, tik azoto šiek tiek mažesnės. Žieminėms rugiams ir kvietrugiams ne visuomet veiksmingas papildomas tręšimas azotu.
Miežiams, skirtiems maistui ir pašarui, azoto, fosforo ir kalio trąšų normos šiek tiek mažesnės negu žieminiams kviečiams. Salyklui auginamiems miežiams azoto norma turėtų būti ne didesnė 60 kg į ha ir išberiama per vieną kartą prieš sėją.
Trąšas skirtas javų pagrindiniam tręšimui, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu naudingiau įterpti lokaliniu būdu, negu išberti pakrikai.
Nesunaudotus pakratams šiaudus susmulkinus galima įterpti trąšai. Jei dirva azotu neturtinga, užartų šiaudų mineralizacija vyksta lėtai ir pirmiausiais metais sėjamų augalų derlius gali net sumažėti. Kad šiaudai greičiau supūtų ir augalai gautų iš jų maisto, kiekvienai šiaudų tonai reikia apie 8-10 kg trąšų azoto.
Tausojamosios žemdirbystės ūkiuose humuso balansui dirvoje palaikyti, maisto medžiagų atsargoms pagausinti bei jų išplovimui sumažinti pravartu auginti sideracinius augalus. Žaliajai trąšai labiausiai tinka ankštiniai augalai, kurie ne tik patys apsirūpina azotu, bet nemažai jo sukaupia žalioje masėje ir šaknyse. Apie juos plačiau kalbėta kituose skyriuose.
Planuojamą javų grūdų derlių galima išauginti tik nerūgščiose dirvose. Optimali reakcija žieminiams kviečiams pH 5,8-6,5, miežiams – 5,9-6,2, žieminiams rugiams – 5,6-5-9, avižoms – 5,5-6,0. Tačiau dėl kalcio išplovimo ir išnešimo su derliumi bei fiziologiškai rūgščių trąšų poveikio vyksta nuolatinis armens rūgštėjimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-13
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis33.99 KB
AutoriusRimas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Augalu tresimas tausojamojoje zemdirbysteje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą