Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Pašaro maisto medžiagų fiziologinė reikšmė gyvuliui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pašaro maisto medžiagų fiziologinė reikšmė gyvuliui

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Įvadas. Pašarų cheminė sudėtis, maistingumas ir virškinamumas. Pašarų cheminės sudėties elementų fiziologinė reikšmė. Pašarų azotiniai junginiai. Baltymai. Baltymų apykaita. Azotinės nebaltyminės medžiagos. Pašarų neazotiniai junginiai. Angliavandeniai. Ląsteliena arba mediena. Neazotinės ekstraktinės medžiagos. Angliavandenių apykaita. Riebalai. Riebalų apykaita. Biologiškai aktyvios pašarų medžiagos. Fermentai, arba enzimai. Hormonai. Vitaminai. Kitos biologiškai aktyvios pašarų medžiagos. Neorganinės pašarų medžiagos. Vanduo. Vandens apykaita. Mineralinės medžiagos, arba pelenai ir jų apykaita. Makroelementai. Mikroelementai. Išvados. Priedai (10).

Ištrauka

Organizmas – tai savarankiškas organinio pasaulio vienetas, kurio esmę sudaro savireguliuojančios sistemos. Normaliai jis gali funkcionuoti tik tada, kai prisitaiko prie esančių sąlygų, kai gauna pakankamai maisto ir deguonies. Nesugebančio prisitaikyti organizmo veikla sutrinka ir jis suserga arba žūva. Visų organizmų veikla yra kryptinga, t.y. jie stengiasi prisitaikyti prie aplinkos – apsiginti, maitintis, daugintis.
Organizmo gyvybinė veikla visų pirma pasireiškia medžiagų apykaita (metabolizmu). Medžiagų apykaita laiduoja gyvybę, ji skiria gyvą organizmą nuo negyvo. Sustojus medžiagų apykaitai organizmas žūva. Medžiagų apykaita yra dviejų priešingu procesų – asimiliacijos ir disimiliacijos – vienybė. Asimiliacija vadinamas maisto medžiagų pasisavinimas, naujų junginių sintezė. Disimiliacija – tai ląstelės ar organizmo medžiagų irimas, energijos išsiskyrimas.
Maistas, jo rūšinė ir cheminė sudėtis, vitaminai mineralinių medžiagų kiekis ir jų tarpusavio santykis taip pat būtini organizmo veiklai. Ir tai yra suprantamas kaip aplinkos poveikis organizmui.
Gyvuliai daugiausia minta augaliniais pašarais ir iš jų maisto medžiagų sudaro savo organizmo ląsteles bei audinius. Todėl gyvulių ir augalų organizmuose yra tų pačių elementų. Iš jų anglis, deguonis, vandenilis, azotas yra pagrindiniai, nes jie sudaro iki 95% gyvulių ar augalų masės.
Šio darbo tiriamasis objektas – pašaro maisto medžiagų fiziologinė reikšmė gyvuliui.
Kursinio darbo tikslas – susipažinti su pašarų cheminės sudėtimi; nustatyti jų fiziologinę reikšmę gyvulio organizmui.
Darbo uždaviniai – pateikti žinių apie įvairių cheminių elementų fiziologinę reikšmę gyvuliams ir paukščiams ( pažymint ligų dėl jų trūkumo klinikinius požymius). Susipažinti su įvairių cheminių elementų maksimaliais ir minimaliais kiekiais įvairiuose pašaruose.
Rašant šį darbą naudotasi įvairia gyvulininkystės ir žemdirbystės specialistams skirta literatūra, remtasi Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-05
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis48.55 KB
Autoriusrasa
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasB. Petronienė
Švietimo institucijaUtenos kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasaro maisto medziagu fiziologine reiksme gyvuliui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 30 puslapių 
  • Utenos kolegija / 2 Klasė/kursas
  • B. Petronienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą