Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
3
naudingas +3 / nenaudingas 0

Avižos

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Augalo biologinės savybės ir morfologiniai ypatumai. Veislių parinkimas ir aptarimas. Derliaus dydžio ir jo kokybės parametrų prognozavimas. Tręšimo ypatumai. Trąšų poreikio apskaičiavimas. Vieta sėjomainoje ir priešsėlių parinkimas. Pasėlio struktūros planavimas. Dirvožemio paruošimas sėjai. Pagrindinis dirvožemio dirbimas. Ražienų skutimas. Rudeninis arimas. Priešsėjinis dirvožemio dirbimas. Valkiavimas ir akėjimas. Kultivavimas. Sėklos ir sėja. Sėklos kokybė ir jos paruošimas sėjai. Sėjos laiko nustatymas. Sėklos normų apskaičiavimas. Sėjos būdų parinkimas. Avižų augimo, vystymosi bei derliaus formavimosi parametrų apskaičiavimas ir pagrindinių pasėlių priežiūros darbų parinkimas. Skaičiavimai. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai. Avižų pasėlių priežiūros darbai. Derliaus nuėmimo laikas ir būdai, galimi nuostoliai. Mano nuomonė.

Ištrauka

Avižos – vertingi ir daug kur sėjami javai. Jų grūdai labai geras pašaras gyvuliams, nes juose yra iki 12-15% aukščiausios kokybės baltymų, 40-45% krakmolo ir net 4-6% riebalų, taip pat gausu vitaminų: B1 (tiamino) – 4,5-8,0 mg/kg ir B2 (riboflavino) – 1,1-1,4 mg/kg. Avižų kruopos labai vertinamos dietinėje ir vaikų mityboje. Jose gausu geležies, reikalingos kraujui gaminti, kalcio ir fosforo – kaulams stiprinti. Avižinių kruopų baltymuose nepakeičiamųjų aminorūgščių: lizino, arginino, tristofano, cistino, tirozino. Maisto pramonė iš avižų grūdų gamina dribsnius, kruopas, sausainius ir kitus produktus. Malimo atliekos yra puikus koncentruotas pašaras. Kilogramas grūdų prilygsta 1 pašariniams vienetui, jame yra 85 g virškinamųjų proteinų, 1,4 g kalcio ir 3,3 g fosforo.
Avižiniai šiaudai maistingesni už kitų javų šiaudus. Daug avižų auginama žaliajam pašarui ir silosui su įvairiais mišiniais, ypač su ankštiniais javais. Avižos gerai auga visose dirvose, todėl jos yra nepakeičiamos vikių, lubinų ir kitų pašarinių mišinių komponentas. Avižos nelepus augalas.
Avižos vieni iš seniausių augalų. Jos nuo senų laikų aptinkamos kai kviečių ir miežių piktžolės. Žmonių veikiamos jos pavirto atskira kultūra. Europoje avižos buvo žinomos 1500-1700 m.pr.m.e Lietuvoje auginamos nuo pirmųjų mūsų eros amžių.
Pagal pasėlių plotus avižos pasaulyje užima 7 vietą – kasmet jomis apsėjama apie 28 mln. ha. Plačiai avižos auginamos Vakaruų Europos šalyse, JAV, Kanadoje.
Gausiausi derliai išauginami Vokietijoje ir Prancūzijoje.
XX a. pr. Lietuvoje buvo auginama daug avižų. 1913 m. avižų pasėliai sudarė 20,2% bendro pasėlių ploto, o 1939 m. – 15,6%. Avižos buvo svarbus arklių pašaras. Po II Pasaulinio karo pasėliai sumažėjo. 1965 m. buvo auginama vos 32 tūkst. ha. Vėliau pradėta didinti. 1990 m. jų plotai buvo 77,4 tūkst.ha. Ypač vertingos avižos lengvose smėlio ir priesmėlio dirvose. Avižas auginti apsimoka. Jas tinka auginti sėjomainose, kuriose auginama daug javų, nes jas galima sėti po įvairių augalų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-23
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13
Dydis46.09 KB
AutoriusGiedre
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Avizos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą