Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Paklojimo laiko ir skirtingos brandos linų stiebelių klojėjimosi ypatumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Paklojimo laiko ir skirtingos brandos linų stiebelių klojėjimosi ypatumai

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051
Aprašymas

Įvadas. Botaninis linų apibūdinimas. Augimo sąlygos. Veislės. Linų agrotechnika. Vieta sėjomainoje. Dirvos dirbimas. Rudeninis dirvų dirbimas. Pavasarinis (priešsėjinis) dirvų dirbimas. Sėkla, jos paruošimas ir sėja. Sėklos paruošimas. Linų sėja. Tręšimas. Pasėlių priežiūra. Linų apsauga nuo kenkėjų. Linų apsauga nuo ligų. Piktžolių naikinimas. Derliaus nuėmimas. Linų klojėjimas. Linų "gelbėjimas" vartant. Šiaudelių dorojimas. Tyrimų sąlygos ir metodai. Bandymų darymo metų vegetacinių periodų meteorologinės sąlygos. Bandymų laukų dirvožemio charakteristika. Tyrimų schemos ir metodai. Biometrinių matavimų metodai. Tyrimų duomenys ir jų aptarimas. Skirtingose brandose nurautų stiebelių klojėjimosi parametrai. Skirtingu laiku ir skirtingos masės kiekiu paklotų stiebelių atsiklojėjimo trukmė. Skirtingu laiku ir skirtingos masės kiekio paklotų stiebelių atsiklojėjimo struktūra. Skirtingu laiku ir skirtingos masės kiekiu paklotų stiebelių šiaudelių išeiga. Koreliacinė-regresinė analizė.

Ištrauka

Linai Lietuvoje pradėti auginti daugiau nei prieš 4000 metų. Per tą laikotarpį susiformavo ilgaamžės linų auginimo ir perdirbimo tradicijos. Galima teigti, kad linai – nacionalinis Lietuvos augalas. Net apie 40 % Lietuvos dirvožemių (1100 tūkst. ha) tinka linams auginti. Prisilaikant sėjomainos, yra galimybė kasmet auginti net 140-150 tūkst. ha linų.
Pastaruoju metu linų pramonės plėtrai klostosi palanki išorinė ekonominė aplinka, kadangi didėja lininių gaminių, taip pat ir linų pluošto paklausa.Pasaulyje vystosi netradicinės linų pluošto bei lininių gaminių naudojimo sritys: automobilių pramonė, izoliacinių medžiagų gamyba ir kt. Dabartiniu metu pagrindinės aukštos kokybės linų pluošto tiekėjos pasaulinėje rinkoje yra ES šalys – Prancūzija, Belgija, Olandija ir kt. Tuo tarpu kai kuriose šalyse (Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Estijoje, Lenkijoje) linų pluošto gamyba mažėja. Lietuvos linų pramonei atsiranda galimybė plačiau įsiterpti į tarptautinę rinką.
Kaip buvo minėta, Lietuvoje linai ir jų gaminiai visuomet buvo tarptautinių mainų objektu. Dabar 80-90 % Lietuvos linų pramonės produkcijos eksportuojama į JAV, Vokietiją, Švediją, kitas šalis. Lininiai gaminiai darosi paklausūs ir vidaus rinkoje. Linininkystė remiama iš Lietuvos Respublikos biudžeto, be to linų pramonė patraukli ir užsienio investuotojams, kadangi gamybą galima plėtoti naudojant vietinį linų pluoštą. Tikėtina, kad Lietuvoje linai bus sėkmingai auginami ir įstojus į ES.
Linų pluošto kvota, šiuo metu ES siūloma Lietuvai nėra didelė. Tačiau, pluoštiniai linai Respublikoje turi perspektyvą, jų pluošto poreikis didėja, tekstilės fabrikai kiekvienais metais pluoštą importuoja, nes iš vietinių augintojų superkama tik dalis reikalingo jiems pluošto kiekio. Kad aprūpinti tekstilės įmones reikalingu pluošto kiekiu nebūtina padidinti auginamų linų plotus. Pluošto derliaus didinimas ir jo kokybės gerinimas – tai vienas iš problemos sprendimo būdų.
Nuo 1993 metų Lietuvos pirminio linų perdirbimo fabrikai iš ūkininkų superka tik linų šiaudelius. Ir gautus tik klojėjimosi procese. Ko pasėkoje linų auginimo verslas dar pasunkėjo, nes per paskutiniuosius trisdešimt metų žemdirbiai buvo spėję pamiršti linų klojėjimo įgūdžius. Ne laiku ar netinkamai paklojus kokybiškus linų stiebelius gali gauti visai prastos kokybės šiaudelius.
Moksliniai tyrimai pagrindinai daryti linų auginimo klausimais ir visai nedaug jų yra atlikta stiebelių klojėjimosi klausimais.
Pluoštinės produkcijos kokybė labiausiai priklauso nuo tinkamo stiebelių klojėjimo. Linų stiebeliai turi klojėtis vienodai tiek juostos viršuje, tiek apačioje, tiek jos viduje.Vienintelė priemonė tam yra vartymas. Klojėjimosi eigą ir vartymo dažnumą apsprendžia paklotų stiebelių masė.
Linų stiebelių klojėjimosi trukmei, eigai ir gautų šiaudelių kokybei didelę įtaką turi linų stiebelių paklojimo data. Žinoma, kad linų stiebeliai gerai klojėjasi, jei aplinkos ore yra pakankamai drėgmės ir jos pakanka mikroorganizmų veiklai. Paklotų stiebelių optimaliai drėgmei palaikyti ypač didelę reikšmę turi rytinės rasos, ypač, jei užsitęsia sausros. Tuo tarpu ženklesnis rasų iškritimas Lietuvoje prasideda tik nuo rugpjūčio 10 d. Klojėjimosi kokybei didelę įtaką turi ir temperatūra, nes ji tiesiogiai įtakoja mikroorganizmų veiklą. Daugiamečiai meteorologinių sąlygų stebėjimo duomenys rodo, kad šilčiausi orai Lietuvoje būna liepos mėnesį, o didžiausia oro santykinė drėgmė rugpjūčio, bei rugsėjo mėnesiais. Tik rugpjūčio mėnesio orai beveik pilnai atitinka linų klojėjimosi keliamus reikalavimus – aukšta orų santykinė drėgmė ir vidutinė orų temperatūra dar viršija 15 oC.
Tyrimų tikslas – ištirti linų stiebelių paklojimo ir klojėjimosi parametrų įtaką linų šiaudelių išeigai bei kokybei skirtinguose paklotų stiebelių masės, paklojimo laiko, bei vartymo dažnumo variantuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-19
DalykasŽemės ūkio diplominis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasDiplominiai darbai
Apimtis51 puslapis 
Literatūros šaltiniai48 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis284.03 KB
Autoriusx
Viso autoriaus darbų17 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paklojimo laiko ir skirtingos brandos linu stiebeliu klojejimosi ypatumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 51 puslapis 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą