Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Sodininkystė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sodininkystė

  
 
 
1234
Aprašymas

Kaulavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Sėklavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Uoginių augalų grupės savybės, atstovai. Riešutinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Vaisinių augalų ontogenezės etapai. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai. Vaisinių augalų vegetacijos ir poilsio laikotarpiai. Vaisių ir uogų kiekis žmogui. Vegetacijos laikotarpis be šalnų Lietuvoje. Obelų vegetacijos trukmė Lietuvoje. Dirvožemis sodui. Sodo dirvožemio vandens režimas. Kamienas. Liemuo. Pagrindinės šakos. Šalutinės šakos. Vaisininkės. Mišriosios vaisinės šakelės. Puokštinės vaisinės šakelės. Vytelinės vaisinės šakelės. Smailiosios vaisinės šakelės. Mažosios vaisinės šakelės. Pentinukės. Sėklinis sodas. Sėklų stratifikavimas. Skiepuglinis sodas. Dauginimas sumedėjusiais auginiais. Dauginimas žaliaisiais auginiais. Skiepijimas. Skiepijimas pagerintu sudūrimo būdu. Skiepijimas užkišimu po žieve. Skiepijimo laikas. Akiavimo laikas ir būdai. Slyvų dauginimo būdai. Vynuogių dauginimo būdai. Standartinė slyvaitė (sodinukas). Slyvų poskiepiai. Vyšnių ir trešnių poskiepiai. Kriaušių poskiepiai. Žemaūgiai obelų poskiepiai. Pusiau žemaūgiai obelų poskiepiai. Vidutinio augumo obelų poskiepiai. Braškių dauginimas. Braškių frigo daigai. Serbentų dauginimas. Slyvų dauginimas. Pirmamečių skiepu auginimas antrajame skiepyno lauke. Antramečių skiepų auginimas trečiajame skiepyno lauke. Kriaušių veislės. Vasarinės. Braškių veislės versliniam uogynui. Aviečių veislės. Serbentų veislės versliniam serbentynui. Tinkamiausia sodui vieta. Dirvos paruosimas sodui ar uogynui. Sodo ar uogyno įveisimo laikas. Sodo augalų sodinimo atstumai. Trąšų poreikio nustatymas sodo augalams. Ca reikšmė obuoliams. Sodo tarpueilių priežiūra. Pomedžių priežiūra. Vaismedžių atramos ir įrengimas. Sodų apsauga nuo graužikų, tvoros. Šakų pavaldumas. Obelų vainikų formos versliniuose soduose. Kriaušių genėjimo ir formavimo laikas ir specifika. Vyšnių genėjimo ir formavimo laikas. Slyvų genėjimo ir formavimo laikas. Rudeni ir pavasari pasodintu vaismedžių genėjimo laikas, formavimas. Braškių auginimas ne sezono metu.

Ištrauka

1.Kaulavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Šie augalai daugiausia erškėtingų šeimos, slyvinių pošeimio. Kaulavaisiniams priklauso vyšnios, slyvos, abrikosai, persikai,, trešnės. Kaulavaisių valgomoji dalis yra sultingas apyvaisis, kuriuo apgaubtas vienasėklis kauliukas. Slyvinių pošeimiui priklauso ir migdolas, tačiau jo apyvaisis sausas, o branduoliukas valgomas. Pagal šį požymį jis priskiriamas riešutinių grupei. 2.Sėklavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Šios grupės augalai priklauso erškėtingų šeimai, obelinių pošeimiui. Jų vaisius vidvaisį nuo tarpusavio skiria dešimt indų kūlelių. Endokarpyje (vidvaisiuje) yra penki mezginės lizdai su sėklomis. Todėl šios grupės augalai vadinami sėklavaisiais. Šiai grupei priskiriami: obelys, kriaušės, svarainiai, cidonija, šermukšniai, aronijos, šliundros, medlievos. Jų vaisiau valgomoji dalis – sultingas apyvaisis. Sėklavaisių sandara anatomiškai vienoda arba labai panaši, nepriklausoma nuo dydžio, pvz obelų ir šermukšnių. 3.Uoginių augalų grupės savybės, atstovai. Šiai grupei priskiriami įvairių genčių augalai (braškės, avietės, gervuogės, agrastai, serbentai, putinai, spanguolės, mėlynės, erškėčiai, aktinidijos, vynmedžiai ir kt.). Uogos sultingos, netransportabilios, trumpai laikosi, vartojamos šviežios ir perdirbtos. Avietės ir gervuogės susideda iš daugelio kaulavaisiukų. Žemuogės ir braškės išsivysto iš žiedsosčio su sėklomis uogų paviršiuje. Serbentų, agrastų ir aktinidijų uogos daugiasėklės, sultingos. 4.Riešutinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Šiai grupei priskiriami vaisiniai augalai iš įvairių šeimų ir geografinių zonų (migdolai, graikiniai riešutai, lazdynai, pistacijos). Vaisiai – riešutai, turi apvalkalą, kevalą, branduolį – sėklą. Jų kauliukai apgaubti apyvaisio (pistacija) arba tik išorvaisiu (migdolas, graikinis riešutas). 5.Vaisinių augalų ontogenezės etapai. Ontogenezė – individualus organizmo vystymasis. Augalo ontogenezės etapais vadinami jo gyvenime vykstantys fiziologiniai, biocheminiai, morfologiniai ir funkciniai kitimai. Jie vyksta nuo apvaisinimo iki augalų sunykimo. Iš sėklų augantys augalai turi keturis ontogenezės etapus: embrioninis – prasideda augalui apsivaisinus ir susidarius zigotai, tęsiasi ir dygstant sėklai iki pirmųjų tikrųjų lapelių pasirodymo; jaunatvės (juvenalinis) – nuo pirmųjų tikrųjų lapelių pasirodymo iki 3-5 vaismedžių derėjimo metų. Iki šio etapo pabaigos hibridiniai sėjinukai lengviau prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų; brandos – vaismedžiams prasideda po 3-5 derėjimo metų, pasižymi savybių stabilumu, todėl galima dauginti vegetatyviškai; nykimo – senatvės – prasideda augalui senstant, aki augalas auga, nudžiūsta viršūnės, baigiasi sunykimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-09-12
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis48.33 KB
AutoriusVilma
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2011 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasR. S.
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sodininkyste [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 14 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • R. S.
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą