Šperos.lt > Žemės ūkis
Žemės ūkis

(478 darbai)

Pašarininkystė: šienasUžduotis: Paskaičiuoti 54 karvių bandai tvartiniu laikotarpiu (X.10-V.10d.) . Šieno kiekį ir žolių reikalingam šieno kiekiui paruošti plotus, jei 1 karvei per parą duodama 5kg šieno. Šienas numatomas ruošti iš kultūrinių pievų žolės(55%), kurios derlingumas 190cnt/ha, ankštinių-varpinių žolių mišinio (25%)-derlingumas 230cnt/ha ir raudonųjų dobilų žolės (20%)-derlingumas 260cnt/ha. Šieno išeiga 25% (4:1). Draudimo fondas 15 %. Įvadas. Šieno reikšmė gyvulių šėrime. Žolės naudojamos šieno gamyboje. 1. Pagrindinės ankštinės žolės ir jų maistingumas. Pagrindinės varpinės žolės ir jų maistingumas. Žolių mišiniai. Šieno gamybos technologijos. Kas žinotina gaminant šieną. Šienapjūtės laikas. Šieno ruošimas. Šieno kokybės įvertinimas. Šieno juslinis vertinimas. Šieno laboratorinis kokybės įvertinimas. Šieno apskaita ir laikymas. Užduoties sprendimas. Išvados. Pasiūlymai. Skaityti daugiau
Pašarininkystė: šienas (2)1 užduotis: Paskaičiuoti 52 karvėms tvartiniu laikotarpiu (X. 10 – V. 5 d.) šieno kiekį ir kultūrinių pievų (65%) bei ankštinių žolių žolyno (35%) plotus reikiamam šieno kiekiui paruošti, jei 1 karvei per parą duodama 1 kg. šieno skaičiuojant kiekvienam 100 kg. gyvulio kūno masės. Vidutinė 1 karvės masė – 530 kg. Kultūrinių pievų derlingumas bus 190 cnt/ha, o ankštinių žolyno – 210 cnt/ha. Draudimo fondas - 15%. Įvadas. Šieno pašarinė vertė ir maistingumas. Šieno ruošimas. Šienavimas. Džiovinimas. Šieno džiovinimas ant žemės. Šieno džiovinimas ant žaiginių. Šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija. Šieno rinkimas, presavimas ir smulkinimas. Šieno kokybės vertinimas. Šieno apskaita. Užduoties sprendimas. Skaityti daugiau
Pašarininkystė: šieno gamybaUžduotis: Paskaičiuoti 35 karvių bandai tvartiniu laikotarpiu ( x.13 – V. 7 d.) šieno kiekį ir kultūrinių pievų, kurios sudaro 63 %, bei raudonųjų dobilų - 37 % plotus reikiamam šieno kiekiui paruošti, jei 1 karvei per parą duodame 6 kg šieno. Pievų derlingumas 205 cnt. / ha, o dobilų – 225 cnt. / ha. Draudimo fondas – 20 % . Įvadas. Šieno reikšmė gyvulių šėrime. Žolės naudojamos šieno gamyboje. Pagrindinės varpinės žolės ir jų maistingumas. Pagrindinės ankštinės žolės ir jų maistingumas. Žolių mišiniai. Šieno gamybos technologijos. Šieno kokybės įvertinimas. Šieno laikymas ir apskaita. Užduoties sprendimas. Skaityti daugiau
Pašarininkystė: žaliasis konvejerisUždavinys: Sudaryti žaliąjį konvejerį ir apskaičiuoti žaliųjų pašarų reikmę bei kultūrų plotus 53 melžiamoms karvėms liepos – rugpjūčio mėnesiais, jei joms skirta 15 ha ganyklos, kultūros derlingumas 190 cnt/ha. Vienos karvės vidutinė masė 520 kg, pieno primilžis – 12 kg. Kiekvienam kilogramui pieno skiriama po 0,16 kg koncentratų. Draudimo fondas – 15%. Liepos mėn. numatoma duoti vikių ir avižų mišinį (80%), kurio derlingumas 160 cnt/ha, ir daugiamečių žolių atolą (20%), derlingumas 45 cnt/ha. Liepos mėn numatoma gauti 18% žolės nuo viso metinio ganyklos derliaus. Rugpjūčio mėn numatoma duoti pavasarinės sėjos žieminių rapsų arba perkų (75%), kurių derlingumas 240 cnt/ha. Rugpjūčio mėn. numatoma gauti 15% žolės nuo viso metinio derliaus. Įvadas. Žaliųjų pašarų reikšmė. Žaliojo konvejerio organizavimas. žaliasis konvejeris galvijams. Žaliasis konvejeris kiaulėms. Žaliųjų pašarų reikmės apskaičiavimas. Žaliojo konvejerio augalai. Žaliųjų pašarų naudojimo būdai. Užduoties sprendimas. Išvados. Pasiūlymai. Skaityti daugiau
Pašarinių motiejukų auginimas sėklaiĮvadas. Pašariniai motiejukai. Selekcijos uždaviniai ir metodai. Vieta sėjomainoje. Žemės dirbimas. Tręšimas. Sėja. Pasėlių priežiūra. Derliaus nuėmimas. Motiejukų veislės. Skaityti daugiau
Pašaro maisto medžiagų fiziologinė reikšmė gyvuliuiĮvadas. Pašarų cheminė sudėtis, maistingumas ir virškinamumas. Pašarų cheminės sudėties elementų fiziologinė reikšmė. Pašarų azotiniai junginiai. Baltymai. Baltymų apykaita. Azotinės nebaltyminės medžiagos. Pašarų neazotiniai junginiai. Angliavandeniai. Ląsteliena arba mediena. Neazotinės ekstraktinės medžiagos. Angliavandenių apykaita. Riebalai. Riebalų apykaita. Biologiškai aktyvios pašarų medžiagos. Fermentai, arba enzimai. Hormonai. Vitaminai. Kitos biologiškai aktyvios pašarų medžiagos. Neorganinės pašarų medžiagos. Vanduo. Vandens apykaita. Mineralinės medžiagos, arba pelenai ir jų apykaita. Makroelementai. Mikroelementai. Išvados. Priedai (10). Skaityti daugiau
Pašarų dalijimo mechanizmasĮvadas. Pašarų dalijimo mechanizmas. Pašarų dalytuvų klasifikacija ir jiems keliami reikalavimai. Mobilūs pašarų dalytuvai. Stacionarūs pašarų dalytuvai. Pašarų dalijimas vamzdžiais. Pašarų ruošimo cecho schema. Skaityti daugiau
Pašarų higiena ir kokybėMaisto medžiagų grupės pašaruose. Pašarų neorganinės medžiagos. Pašarų organinės medžiagos. Lipidai. Fermentai. Hormonai. Vitaminai. Pašarų klasifikavimas. Koncentruoti pašarai. Skaityti daugiau
Pašarui skirtų žieminių kviečių augimo bei derliaus formavimosi ypatumai ir jų agrotechnikos pagrindiniai parametrai labai aukšto našumo dirvožemiuoseĮvadas. Biologinės savybės ir morfologiniai ypatumai. Veislės. Derliaus dydžių ir jo kokybės parametrų prognozavimas. Tręšimo ypatumai. Vieta sėjomainoje ir priešsėliai. Pasėlio struktūros prognozavimas. Dirvožemio dirbimas. Pagrindinis dirvožemio dirbimas. Priešsėjinis dirvožemio dirbimas. Sėklos ir sėja. Sėklos kokybė ir jos paruošimas sėjai. Sėjos laiko nustatymas. Sėklos normų apskaičiavimas. Sėjos būdų parinkimas. Augalų augimo, vystymosi bei derliaus formavimosi parametrų apskaičiavimas ir pagrindinių pasėlių priežiūros darbų parinkimas. Augimo, vystymosi bei derliaus formavimosi parametrai. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai. Derliaus nuėmimo laikas, būdai ir galimi nuostoliai. Skaityti daugiau
Patologija (3)Sepsis. Klasikinis kiaulių maras. Afrikinis kiaulių maras. Arklių virusinis arteritas. Virusinė hemoraginė triušių liga. Triušių miksomatozė. Pastereliozė. Arklių rodokokozė. Aktinobacilinė pleuropneumonija. Enzootinė mikoplazminė kiaulių pneumonija. Kačių kalcivirozinė infekcija. Kačių virusinis rinotracheitas. Mesėdžių maras. Arklių rinopneumonija. Infekcinis galvijų rinotracheitas. Avių infekcinės ligos. Aspergiliozė. Leptospirozė. Aleutinė audinių liga. Juodligė. Raudonligė.Infekcinė arklių anemija. Paukščių limfoidinė leukozė. Mareko liga. Paršų edemligė. Galvijų enzootinė leukozė. Salmoneliozė. Kolibakteriozė. Ešerihiozė. Paratuberkoliozė. Kiaulių dizenterija. Kiaulių adenomatozės kompleksas. Piktybinė galvijų sloga. Galvijų maras. Galvijų virusinė diarėja. Kiaulių vezikulinė liga. Kiaulių transmisinio gastroenteritas. Galvijų papulinis stomatitas. Panleukopenija. Parvovirusinis enteritas. Infekcinis šunų hepatitas. Kokcidijozė. Eimeriozė. Kačių infekcinis peritonitis. Auješkio liga. Paukščių salmoneliozė. Baltasis viščiukų viduriavimas. Galvijų spongiforminė encefalopatija. Kolibakteriozė. Paukščių. Mikoplazmozė. Paukščių cholera. Pastereliozė.Infekcinis bursitas. Gamboro ligaAvių ir ožkų skrepi liga. Kaitulio liga. Infekcinis bronchitis. Virusinis ančių hepatitas. Virusinis žąsų hepatitas. Paukščių gripas. Niukaslio liga. Azijinis pseudo paukščių maras. Skaityti daugiau
Paukščių imunitetas ir vakcinavimo būdaiĮvadas. Paukščių imuninės sistemos organai. Čiobrialiaukė. Fabricijaus maišelis. Kiti imuninės sistemos organai ir audiniai. Paukščių vakcinacija. Masinio vakcinavimo metodai. Faktoriai, ribojantys vakcinavimą. Naujų vakcinų kūrimo perspektyvos. Skaityti daugiau
Paukštiena (2)Įvadas. Paukščių rūšiavimas. Paukštienos laikymo sąlygos. Cheminė sudėtis. Ligos. Produkto maistinė vertė. Gamybos aprašymas. Kokybės reikalavimai. Asortimentas. Etiketės nuorašas. Išvados. Skaityti daugiau
Paukštininkystė. GyvulininkystėPaukštininkystės išsivystymas Lietuvoje ir užsienyje. Paukščių eksterjeras, konstitucija. Paukščių biologinės savybės (nervinė sistema, skonio suvokimas, regėjimas ir kt.). Elgsenos kompleksai, stresai ir reakcija į juos. Paukščių penėjimosi savybės (augimo trukmė ir realizacinė masė, lesalų panaudojimas, gyvybingumas). Paukščių skerdimo kriterijai (konformacingumas, skerdienos išeiga, išvaizda bei spalva). Paukštienos cheminė sudėtis ir sensorinės savybės. Paukštienos panaudojimo savybės ( virimo bei kepimo nuostoliai, švelnumas, laikymas bei pasiūlos formos). Paukščių pulkų vertinimas pagal Europos efektyvumo faktorių. Kiaušinio susidarymas. Įvairių paukščių rūšių dėslumas. Kiaušinio morfologinė bei cheminė sudėtis. Genetiniai faktoriai (dėjimo ciklas, dėjimo ritmiškumas, dėjimo intensyvumas), turintys įtakos vištų dėslumui. Paukščių kilmė, jų savybių pasikeitimas domestikacijos metu. Vištų, dedančių kiaušinius rudu lukštu, pagrindiniai linijų deriniai. Vištų, dedančių kiaušinius baltu lukštu, pagrindiniai linijų deriniai. Mėsinio tipo vištų pagrindiniai linijų deriniai. Žąsų veislės. Ančių veislės. Kalakutų linijų deriniai. Inkubacinių kiaušinių atrankos kriterijai. Vištų kiaušinių inkubavimo parametrai. Žąsų kiaušinių inkubavimo parametrai. Ančių kiaušinių inkubavimo parametrai. Kalakutų kiaušinių inkubavimo parametrai. Įvairių paukščių rūšių vienadienio prieauglio įvertinimas. Paukščių laikymas ant gilaus kraiko. Paukščių laikymas narveliuose. Paukščių laikymas alternatyviose laikymo sistemose. Ciklogramos, paruošiamieji darbai technologinių pertraukų metu. Paukščių savijautos vertinimo kriterijai. Putpelių pagrindiniai auginimo parametrai (laikymas, lesinimas, produktyvumas). Perlinių vištų pagrindiniai auginimo parametrai (laikymas, lesinimas, produktyvumas). Kalcio reikšmė paukščių mityboje. Fosforo reikšmė paukščių mityboje. Natrio reikšmė paukščių mityboje. Aminorūgščių metionino, lizino, treonino ir triptofano reikšmė paukščių mityboje. Vitaminų reikšmė paukščių mityboje. Mikroelementų reikšmė paukščių mityboje. Javų grūdų (kviečiai, miežiai ir kt.), naudojamų lesalų gamyboje cheminė sudėtis. Ankštinių augalų sėklų (pupos, žirniai ir kt.) cheminė sudėtis. Žuvų miltai, jų kokybė, cheminė sudėtis bei įterpimo normos lesalų receptūrose. Mineralinių pašarų (monokalcio fosfatas, dikalcio fosfatas ir kt.), naudojamų lesalų gamyboje, charakteristika. Prebiotikų naudojimas paukščių mityboje. Probiotikų naudojimas paukščių mityboje. Kiaulių penėjimo tipai. Maisto medžiagų normos ir racionai galvijų prieaugliui. Maisto medžiagų normos ir racionai vyresniam kaip 6 mėn. amžiaus veisliniam galvijų prieaugliui. Maisto medžiagų normų ir racionų sudarymas buliams reproduktoriams. Skaityti daugiau
Paukštininkystės plėtros ekonominiai rezultatai ir perspektyvosĮvadas. Paukštininkystės šakos gamybos ištekliai ir rezultatai. Paukščių skaičius ir jo veiksniai. Gamybos apimtys ir jų veiksniai. Gamybos efektyvumas ir jo veiksniai. Paukštininkystės produktų vidaus rinka ir užsienio prekyba. Supirkimai ir jų veiksniai. Kainos ir jų veiksniai. Eksportas ir importas bei jų veiksniai. Lietuvos paukštininkystės plėtros perspektyvos Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje. Nacionalinė ir Europos Sąjungos parama. Valstybės požiūris į ž.ū. produktų ir paukštininkystės produktų galimybes ir problemas. Išvados. Skaityti daugiau
Persikų auginimasĮvadas. Kilmė. Biologiniai ypatumai. Vaisių cheminė sudėtis. Veislės. Augimo sąlygos. Dirva. Apsauga nuo šalčių. Tręšimas. Dauginimas. Genėjimas. Ligos ir kenkėjai. Gydomosios savybės. Panaudojimas. Receptai. Skaityti daugiau
Persikų auginimas ir veislių savybių vertinimasĮvadas. Referato tikslas: Gilintis į persikų veislių savybių ypatumus, auginimo ir priežiūros technologijas, poskiepius, gebėti vertinti skirtingų veislių savybes ir požymius. Teikti išvadas ir rekomendacijas aprašomuoju klausimu. Referato uždaviniai. Persikams auginti reikalingos sąlygos. Persikų rūšys. Paprastasis persikas – Persica vulgaris Mill. Kalninis persikas – Prunus davidiana Carrvall. Tibetinis persikas – Persica mira Koehne. Veislės ir variatetai. ‘Latvijas persiks‘. ‘Ziemeliu persiks‘ – (LU-V-K-1). LU-V-K-2. LU-V-264. LU-285. ‘Maira‘ (LU-V-419). LU-V-306. ‘Kijevskij Rannij‘. ‘Inka‘. ‘Reliance‘. ‘Hele Haven‘. ‘Amsden‘. Persikų veislių savybių vertinimas. Persikų veislių savybių vertinimo lentelė. Persikų veislių savybių vertinimo diagrama. Išvada. Priedai (1 psl.) Skaityti daugiau
PesticidaiPesticidai. Žalingi šalutiniai poveikiai. Pesticidų grupių pavadinimai ir paskirtis. Devyni pesticidai įtraukti į Stokholmo konvencijos reglamentuojamų POT sąrašą. POT pesticidų poveikis organizmui. DDT. Duomenys apie pesticidų kiekį, patenkantį su maistu. Fosforo organiniai junginiai. Ūminiai apsinuodijimai fosforo organiniais pesticidais. Ūminiai apsinuodijimai fosforo organiniais pesticidais stacionaro duomenimis. Patogenezė. Kvėpavimo sistema. Širdies ir kraujagyslių sistema. Virškinimo sistema. Kraujo sistema. Kiti pakitimai. Nuodų pašalinimas. Nuodų neutralizavimas. Sutrikusių organizmo funkcijų atstatymas. Skaityti daugiau
Pesticidų naudojimas, tarša ir jos mažinimo priemonėsPesticidų naudojimo istorija. Derlius ir pesticidų poreikis. Pesticidų naudojimas Lietuvoje. Tarša pesticidais. Pesticidai aplinkoje. Patvarumas. Tirpumas vandenyje ir pasiskirstymo koeficientas Kov. Dirvožemio adsorbcija. Garavimas. Išsiplovimas. Pesticidų patekimas į augalus. Pesticidų sukeltos aplinkosaugos problemos. Požeminio ir paviršinio vandens tarša. Pesticidai ir žmonių sveikata. Poveikis laukiniams gyvūnams ir kitiems organizmams. Pesticidų taršos mažinimo politika. Mažesnę aplinkos taršą keliantys biotechnologijos pramonės produktai. Priedai. Skaityti daugiau
PetunijosĮvadas. Petunijų veislių ir hibridų grupės. Svyrančios petunijų veislės. Kitos petunijų veislės. Petunijų sėjimas ir priežiūra. "Geri kaimynai". Petunijų ligos ir kenkėjai. Panaši į petuniją – surfinija. Populiariausios surfinijų veislės. Išvados. Skaityti daugiau
Pieninių galvijų veislėsĮvadas. Olandijos juodmargiai. Vokietijos juodmargiai.Danijos juodmargiai. Estijos juodmargiai. Lietuvos juodmargiai. Lietuvos žalieji galivijai. Lietuvos šėmi galivijai. Lietuvos baltnugariai galivijai. Danijos žalieji galivijai. Holšteino fryzai.Britanijos fryzai. Švedijos žalmargiai. Estijos žalieji. Aišyrai. Latvijos dvylieji. Džersiai. Išvados. Skaityti daugiau
......